LR Konstitucine teisė


Teisės konspektas. Lr konstitucinės teisės samprata. Bendroji samprata, precizinių požiūrių (apibrėžimų) įvairovė, poveikio apimtis (sritis) ir būdai, reglamentuojami santykiai ir jų grupės. Konstitucinės vertybės, nuostatos ir normos, jų grupės ir ypatumai. Iš normų grupių sudaromi institutai ir jų sistema. Konstitucinės teisės veikimo srityje esantys (galintys būti) santykiai, juose dalyvaujantys (galintys dalyvauti) asmenys (subjektai), santykių grupavimas ir jų atsiradimą (pasikeitimą ar pasibaigimą) lemiantys juridiniai faktai. Kontitucinės teisės veikimo srityje esantys santykiai, juose galintys dalyvauti asmenys (subjektai). Konstitucinė teisė valstybės teisės sistemoje ir jos ryšys su kitomis šios sistemos normų posistemėmis. Konstitucinės jurisprudencija. Bendroji samprata, precizinių požiūrių (apibrėžimų) įvairovė. Akademinė ir teisinė jurisprudencija. Santykis su politologija, žurnalistika, akademine kt disciplina. Kt šaltiniai. Formalioji ir analitinė jurisprudencija. Raida lietuvoje. Konstitucinės jurisprudencijos tyrimo metodai. Konstitucinės teisės komponentai (šaltiniai). Bendroji samprata, precizinių požiūrių (apibrėžimų) įvairovė. Konstitucija kaip bazinis elementas. Įstatymai, kaip antrinis ir neabsoliutus komponentas. Ratifikuotos lr tarptautinės sutartys kaip antrinis ir neabsoliutus komponentas. Valdymo aktai kaip pirmiausia administracinės teisės komponentai. Konstitucinio teismo aktai kaip netiesioginiai (neformalūs) komponentai. Konstitucionalizmas ir konstitucingumas lietuvoje. Konstitucijos bendrieji klausimai ir ypatumai. Žmogaus teisių ir laisvių prigimtis. Pilietybė ir jos neturintys asmenys.


Pagal tai, kur yra išreikšti požiūriai KT- Konstitucijoje, jos tekste tiesiogiai arba logiškai sistemiškai numatytuose įstatymuose, šiuose įstatymuose numatytuose poįstatyminiuse teisės aktuose išreikštų principų vertybės.

Įstatyminis reglamentavimas nėra stabilus, nes dažnai keičiami įstatymai. G.b.panaikintas KT sprendimu.

KT – tai prigimtinės teisės, žmogaus teisių į laisvę visuma, ją tik iš dalies aprašančios konstitucijos ir prigimtinę teisę į K galutinai ir neapskundžiamai aiškinančių aktų visumą. Nuo 18 iki 23 str. – tai prigimtinės žmogaus teisės, kurias Valstybė ne sukuria, bet suvokia ir aprašo.

KT – tai politinės ir teisminės praktikos papročių, tradicijų, ar precedentų, kurie detalizuoja arba konkretina K, visuma. (kas yra peticijų teisė, nepaprastoji padėtis-atsirado 2002 m.)

Teisės poveikio apimtis, sritis, būdai. Abstrakti, bendra sfera, kurioje yra teisės teoretika – yra objektas.

Stabilizuojamas poveikis. Nustato normas, dėl kurių nediskutuojama, t.p.aprašo nusistovėjusias normas.

Dispozityvinis-autoniminis poveikis. Reiškia, kad teisės nuostata nepasako konkrečiai, nenurodo, bet suteikia galimybę interesantui pasirinkti pačiam (pvz., nėra privaloma įgyti aukštąjį išsilavinima, o tik pradinį, vidurinį.

Organizacinis-racionalinis poveikio būdas. Nurodo, kaip tam tikroje situacijoje turi elgtis pareigūnai, kas turi tam tikrą kompetenciją tam tikroje situacijoje.

Integracinis poveikis. Pasireiškia tuo, kad K ne visais atvejais nustato taisykles, yra daug nuostatų, kurioms negalima nustatyti t.t.taisyklių (pvz., valstyb.vėliava-taisyklė ta, kad ją reikia t.t.dienomis iškabinti, valstyb.himnas,).

Apsaugos ir gynimo būdas. K numato asmens teisę kreiptis į teismą. Taip pat ne tik skambiai nusako kalbą, vėliavą, himną, bet ir numato tam tikrus pasikėsinimus bei apsaugos būdus.

Teisė reguliuoja t.t.santykius, o tie santykiai reguliuojami teisės- yra teisiniai santykiai. KT reguliuoja:

Pagrindinius valstybės K santykius, t.p.kitų institucijų santykius arba logiškai sistemiškai suvokiamus santykius.

Kolegialios institucijos nario ir kitų šios institucijos narių santykius, kurie susiję su valdžios sudarymu.

Visus santykius, susiklostančius sudarant tautos suverinintetą (demokratijos principas, visi rinkimų santykiai: a) politinė partija, b) rinkimų koalicija).

K sudaryta iš daug formuluočių, kuriose nesimato konkrečių siekų, čia pateikiamos tik nuostatos 69 str.

Nuostata g.b.skirsnis (pvz., Lietuva stoja į ES tokiomis sąlygomis....; Lietuva stoja į ES).

Definicinės nuostatos – pasako kad kažkas yra kažkuo (pvz., valstybės Prezidentas yra valstybės vadovas. Žmogaus teisės yra prigimtinės).

Materialinės ir procesinės nuostatos – yra apkaltos procedūra, pagal kurią pareigūnus galima atleisti iš pareigų – tai nustato įstatymas, profesinės normos, seimo statutas.

Bendrosios ir specialiosios nuostatos - tai universalios (bendro pobūdžio, pvz., darbuotojai turi teisę streikuoti) ir išimtinės (pvz., labai gerai besimokantys studentai turi teisę į nemokamą mokslą).

seimo nario, kuris atsisako prisiekti arba prisiekia su išlygiu (KT 62 str. pasakoma, per kiek laiko turi tai padaryti seimo narys. Teisę balsuoti seimo narys įgyja tik tada, kai prisiekia LR) mandato atėmimas.

4) Turinio įvairovė. Tai paprasčiausias ypatumas. Mokesčiai, šeima, kasos, įstatymų leidyba – visa tai aptarirama K, didžiulė įvairovė paremta tuo, kad yra daug vertybių.

Jei yra grupė KT vertybių, normų, kurios nukreiptos į panašių vertybių organizavimą, integravimą, apsaugą – tai yra pagrindas teigti, kad yra institutes. K 12 str.

KT užima ypatingą vietą teisės sistemoje todėl, kad KT daug blanketinių teisės normų, kurios įgyvendinamos tam tikrais atvejais kuriant įstatymus, kurie turi atitikti logiškai sistemiškai susijusias K normas.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 28 puslapiai (15817 žodžių)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 74 KB
  • LR Konstitucine teisė
    10 - 2 balsai (-ų)
LR Konstitucine teisė. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/lr-konstitucine-teise.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 04:01