LR valstybės biudžeto 2010-2013 metų analizė


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. LR valstybės biudžeto pajamų analizė 2010-2013 metais. Vertikalioji pajamų analizė. Horizontalioji pajamų analizė. Pajamų analizės komentaras. Palyginimas biudžeto pajamų su viena iš pasirinktų valstybių. LR valstybės biudžeto išlaidų pagal funkcijas analizė 2010-2013metais. Vertikalioji išlaidų analizė. Horizontalioji išlaidų analizė. Išlaidų analizės komentaras. Palyginimas biudžeto išlaidų su viena iš pasirinktų valstybių. LR valstybės biudžeto balansavimas 2004-2013 metais ir palyginimas su šalies Bendruoju vidaus produktu (BVP). Palyginimas 2 valstybių biudžetų pajamų, išlaidų tenkančių 1 gyventojui analizuojamu laikotarpiu. Lietuvos valstybės biudžeto įvykdymas ir problemos 2013 metais 9 mėnesių. Išvados. Šaltiniai.


Ekonomika - reiškinys, kurio pokyčiai yra stipriai juntami visuomenėje, taigi svarbu kuo tiksliau numatyti perspektyvas, prognozuoti mokesčių sistemos pokyčius bei priimti ateičiai kuo palankesnius sprendimus. Lietuvos Respublikos biudžetinė sistema yra labai svarbi ir aktuali tema šiuolaikinei visuomenei. Ypač dabar, kai tvirtinamas kitų metų valstybės biudžetas.

Darbo tikslas – susipažinti su Lietuvos Respublikos biudžeto struktūra, jo formavimo ypatumais ir dėsningumais 2010 – 2013 metais ir pateikti gautus rezultatus.

Išskyrėme šiuos darbo uždavinius:

Naudojantis informaciniais šaltiniais, apžvelgti LR biudžeto pajamas ir išlaidas 2010-2013 metais.

Pasinaudojus surinkta informacija, išanalizuoti Lietuvos Respublikos pajamas ir išlaidas 2010 – 2013 metais naudojant vertikalią ir horizontalią analizes.

Remiantis pateiktais duomenimis apžvelgti Lietuvos valstybės biudžeto įvykdymą ir problemas 2013 metais.

Atsižvelgiant į pajamas, išlaidas tenkančias 1 gyventojui analizuojamu laikotarpiu, palyginti LR ir Danijos biudžetus.

Didžiausią dalį pajamų iš mokesčio sektoriaus sudarė PVM. 2010 metais PVM sudarė 36,69 proc., 2011 m. – 38,14 proc., 2012 m. – 35,98 proc., o 2013 metais yra prognozuojama, kad pajamos gautos iš PVM sudarys 36,16 proc. nuo visų gautų pajamų šiais metais.

Į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš pelno mokesčio buvo surinkta 4,8 proc. nagrinėjamo laikotarpio pradžioje, 2011 m. – 3,92 proc., 2012 m. – 6,37 proc., o 2013 metais prognozuojama, kad bus surinkta 7,11 proc. nuo visų gaunamų pajamų.

Gyventojų pajamų mokestis (GPM) 2010 metais sudarė 4,61 proc. nuo visų gautų pajamų 2010 metais. Tuo tarpu 2011 metais gautos šio mokesčio pajamos sudarė 6,48 proc., 2012 m. buvo surinkta 4,37 proc., o 2013 metais prognozuojama, kad gautos pajamos iš šio mokesčio sudarys 7,11 proc. nuo visų gautų pajamų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą

Per visą nagrinėjamą laikotarpį mažiausiai pajamų į biudžetą „įkrito“ iš šių sektorių: „kitos pajamos“, „cukraus mokesčio“ , „kitas ilgalaikis materialusis turtas“ bei „kitos pajamos“. Nagrinėjamu laikotarpiu mažiausiai pajamų į biudžetą 2010 m. buvo surinkta iš kito ilgalaikio materialus turto, kaip ir kitais 2011 – 2013 metais. Kitos pajamos priskiriamos taip pat prie sektorių iš kurių gaunamų pajamų dalis yra labai maža: 2010 m. – 0,05 proc. , 2011 m – 0,04 proc., 2012 m. ir 2013 m. planuojama, kad jis sudarys 0,03 proc. nuo visų gautų pajamų. Cukraus sektoriaus mokesčiai nusistovėjo ties 0,03 proc. riba, yra vienas iš mažiausiai pajamų gaunančių sektorių, lyginant su visomis pajamomis.

Išanalizavus 3 lentelę matome, jog 2010-2013 metų laikotarpiu pajamų dalis surenkama į biudžetą buvo teigiama (29,26 proc. ). Tik kitos pajamos nedavė valstybei pajamų, jų pokytis visame laikotarpyje siekė- 15,76 proc.

Europos sąjungos ir kitų tarptautinių finansinių lėšų pokytis nagrinėjamu laikotarpiu buvo teigiamas ir siekė 29,26 proc. visų surenkamų pajamų.

2 paveiksle grafiškai pavaizduotas LR biudžeto kitimas 2010-2013 metais. Tiek 2011-2010, tiek ir 2012-2011 metų laikotarpiu didžiausio augimo sulaukė mokesčių sektorius, o kalbant apie 2013-2012 metų laikotarpį didžiausias augimas pastebėtas Europos sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšose. Kalbant apie smukimą, tai 2011-2010 bei 2012-2011 metais kažkurios pajamų dalies mažėjimo neužfiksuota, tuo tarpu 2013-2012 metais daugiausiai sumažėjo kitos pajamos. Visu 2013-2010 metų laikotarpiu labiausiai augo pajamos iš mokesčių (3881775 tūkst. Lt), o labiausiai mažėjo kitos pajamos (-275935 tūkst. Lt).

Reikia pastebėti, kad per nagrinėjamą laikotarpį buvo keletas mokesčių pasikeitimų, kurie turėjo įtakos surenkant pajams į biudžetą. Pirmiausia, PVM mokestis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. buvo taikomas 19 proc. tarifas, o nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. taikomas 21 proc. mokestis. Antra, keitėsi gyventojų pajamų mokestis: nuo 2008 m. sausio 1 iki 2009 m. sausio 1 d. tarifas buvo 24 proc. Šiuo metu taikomas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas., įvestas nuo 2009 sausio 1 d. Galų gale, pelno mokesčio tarifas nuo 2010 metų bazinis pelno mokesčio tarifas mažinamas nuo 20 iki 15 proc., o mažoms įmonėms (kuriose dirba ne daugiau 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų) pelno mokesčio tarifą - mažinamas iki 5 proc. Prieiname prie išvados, jog mažinant mokesčių tarifus buvo vis mažiau surenkama pajamų iš mokesčių sektoriaus. Tuo tarpu, vienas iš finansinių rodiklių, kuris sudaro vidutiniškai apie 25 proc visų biudžeto pajamų - tai ES parama. Bendrai įvertinant, Lietuvos Respublikos biudžeto pajamas, galime teigti, jog nagrinėjamo laikotarpio pabaigoje, situaciją biudžete turėtų, būti geriausia per visą nagrinėjamą laikotarpį.

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • 22 puslapiai (4044 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 1159 KB
  • LR valstybės biudžeto 2010-2013 metų analizė
    10 - 2 balsai (-ų)
LR valstybės biudžeto 2010-2013 metų analizė. (2015 m. Gegužės 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/lr-valstybes-biudzeto-2010-2013-metu-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 02:29