Lyčių psichologija


Psichologijos konspektas.

Lyčių psichologija. Lyčių psichologijos tyrimų filosofiniai bei politiniai aspektai. Tyrimo metodai kiekybiniai tyrimai. Stereotipų formavimasis. Lyčių kategorizacija šališkas santykis į savo ir priešingą grupę. Lyčių kategorizacija socialinio identiškumo teorija. Stereotipų tipai Vyrų ir moterų stereotipai. Vyriškumas ir moteriškumas kaip lyties vaidmens pagrindas. Lyčių psichologijos teorijos ir koncepcijos. Biologinės lyčių skirtumų teorijos psichobiosocialinis modelis. Biologinės lyčių skirtumų teorijos evoliucinė ir sociobiologinė teorijos. Lyčių skirtumų ir socializacijos teorijos psichoanalizės idėjų tolimesnis vystymas Horney. Lyčių skirtumų ir socializacijos teorijos socialinių vaidmenų teorija Eagly ir kolegos. Lyčių socializacijos teorijos kognityvinio vystymosi teorija Kohlberg. Lyčių skirtumų ir socializacijos teorijos lyties schemos teorija Bem. Lyčių skirtumų ir socializacijos teorijos lyčių subkultūrų teorija. Lyčių skirtumų ir socializacijos teorijos konteksto įtaka lyčių elgesio ir psichologiniams skirtumams Deaux ir Major. Lytinė identifikacija kaip socialinis fenomenas. Lytinės identifikacijos stadijos. Lytinės identifikacijos raida. Lytinės identifikacijos raida paauglystėje. Lyties identifikacijos teorijos. Lyties tapatumo sutrikimai. Lyties tapatumo sutrikimas vaikystėje. Lytinę identifikaciją veikiantis “ norminis ” spaudimas. Lytinę identifikaciją veikiantis “ norminis ” spaudimas šeima. Lytinę identifikaciją veikiantis “ norminis ” spaudimas santykių šeimoje įtaka. Lytinę identifikaciją veikiantis “ norminis ” spaudimas lyčių identifikacijos su tėvais skirtumai. Lytinę identifikaciją veikiantis “ norminis ” spaudimas vaikų santykio su tėvais skirtumai. Lytinę identifikaciją veikiantis “ norminis ” spaudimas bendraamžių grupė. Informacinė įtaka lyties identifikacijai žaidimai ir žaislai. Informacinė įtaka lyties identifikacijai mokytojų įsitikinimai apie lyties vaidmenis.


Vyrų ir moterų palyginimo psichologija – Lyginami vyrai/moterys, berniukai/mergaitės pagal įvairiausius parametrus. Lyginimo tikslas – rasti tam tikrus ypatumus, būdingus konkrečiai lyčiai.

Moters psichologija – Domimasi tokiomis moters psichikos ypatybėmis, kurios nėra būdingos vyrams ir siejasi su moters fiziologija bei socialiniais veiksniais.

Vyro psichologija – Domimasi tomis psichikos ypatybėmis, kurios nebūdingos moterims (vyriškų hormonų įtaka; specifinės ligos, mirtingumo analizė).

Lyčių socializacija – Domimasi kaip susiformuoja psichosocialinės lyties identiškumas, kaip įvyksta savo lyties vaidmens prisiėmimas, kaip šiuos procesus įtakoja lyčių stereotipai.

Lyčių santykių psichologija – Domimasi ne tik vyrų ir moterų tarpusavio santykiais, bet ir santykiais lyties viduje.

Lyčių lyderystės psichologija – Domimasi vyrų/moterų lyderystės skirtumais, kaip perimama/išmokstama lyderystės stiliaus.

Pagrindiniai „genderio“ komponentai ( psichosocialinė lytis (genderis) samprata):

Atsirado – XX a. 7 dešimt., pradinė reikšmė – “socialinė lytis”.

“Genderiu” pradėjo domėtis: feministiniai antropologai, feminologai, sociologai

Apibendrinant, genderis – psichosocialinė žmogaus lytis, jo psichologinių ir socialinio elgesio ypatybių, pasireiškiančių bendraujant ir veikiant visuma.

Pagrindiniai genderio komponentai: – savo lyties įsisąmoninimas (kognityvinis komponentas) – identifikacija su savo lytimi (emocinis komponentas) – realus savo lyties vaidmens įvaldymas (elgesio komponentas).

(Psicho)socialinė lytis (gender) – socialinė ir psichologinė biologinės lyties reikšmė. Atspindi ypatumus ir elgesį, kuris yra skirtingai siejamas ir laukiamas iš moters ir vyro tam tikroje visuomenėje, mūsų vyriškumo bei moteriškumo suvokimas.

Lyčių psichologijos tyrimų filosofiniai bei politiniai aspektai

Empirizmas – galima tirti tai, ką galima įvertinti pojūčiais. Maksimalistinis ir minimalistinis požiūriai į lyčių skirtumus. Kad egzistuoja ryškūs, reikšmingi skirtumai tarp lyčių ir juos reikia tyrinėti. Skirtumai tarp lyčių yra minimalūs, o lyčių palyginimo tyrimai tik skatina laikytis stereotipų. Esencialistinis požiūris į lyčių tyrimus Skirtumai tarp lyčių yra biologiškai apspręst.i Konstruktyvistinis požiūris į lyčių tyrimus nėra stabilios psichosocialinės lyties sąvokos, nes lytis konstruojama konkrečiu metu konkrečiomis aplinkybėmis konkrečiame socialiniame kontekste.

Pabrėžiamas objektyvumas – faktai gaunami per informaciją, surinktą 5 jutimo sistemų pagalba (dažniausiai rega) Esminis tikslas – aprašyti kas vyksta/kas stebima. Eksperimentas Ex post facto tyrimai (kvazi eksperimentai), apklausos, koreliaciniai tyrimai, schema – keliamos prielaidos apie tai, kas veikia/paaiškina tyrimo objektą Priklausomi ir nepriklausomi kintamieji.

Eksperimentas – vienintelis būdas įvertinti priežastį ir pasekmę. Manipuliuojama nepriklausomu kintamuoju ir žiūrimas jo poveikis priklausomam kintamajam, Pvz., seksualinės orientacijos vertinimas iš žmogaus fizinės išvaizdos, Minusas – nutolimas nuo realaus gyvenimo.

Įvertinama tam tikros dalyvio/tiriamojo jau turimos charakteristikos “įtaka” priklausomam kintamajam Pvz., seksualinės orientacijos “įtaka” pajamoms, neįmanoma sukontroliuoti šalutinių kintamųjų, neįmanoma užtikrinti atsitiktinio tiriamųjų paskirstymo į eksperimentinę ir kontrolinę sąlygas.

Labiau atitinka realybę, sunku sukontroliuoti šalutinius kintamuosius, Pvz., vadybininkų mokymas elgtis su savo pavaldiniais arba labiau globojančiai, arba labiau informuojančiai

Gan lengvas ir patogus atlikti metodas. Tinkamas toms sritims, kurių neįmanoma įvertinti kitaip dėl etinių dalykų ar pernelyg didelės kainos kitų metodų. Paprastai vertinamos nuostatos ar požiūris į tam tikrus reiškinius. Minusai: Svarbios tiek klausimų, tiek ir atsakymų formuluotė. Svarbus apklausos anketos ilgis, klausimų išdėliojimo tvarka. Svarbus imties sudarymas, remiamasi savižina, kuri gali būti iškreipta dėl respondentų noro pasirodyti geresniu ar atminties spragų.

Tikslas – įvertinti ryšį tarp dviejų kintamųjų. Leidžia įvertinti ryšio kryptį ir stiprumą. Svarbu operacionalizuoti pasirinktus kintamuosius (t.y., apsibrėžti kaip bus vertinami tyrimo kintamieji). Pvz., ryšys tarp konservatyvumo ir nuostatų į homoseksualius asmenis

Skerspjūvio tyrimas – vienkartinis ryšio tarp dviejų kintamųjų įvertinimas. Longitudinis tyrimas – kai nepriklausomas kintamasis įvertinamas vienu metu, o priklausomas – kitu (vėliau). Leidžia bent iš dalies įvertinti priežasties-pasekmės ryšį. Leidžia įvertinti amžiaus bei kohortos įtaką priklausomam kintamajam.

Lyčių psichologija. (2016 m. Gegužės 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/lyciu-psichologija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 02 d. 22:16