Lyderystė, bendradarbiavimas ir konkurencija


Psichologijos referatas.

Įvadas. Lyderystė. Lyderiavimo samprata. Lyderių veiklos funkcijos. Lyderių bruožai. Bendradarbiavimas ir konkurencija. Konkurencijos ir bendradarbiavimo samprata. Konkurencija žlugdo bendradarbiavimą. Veiksniai skatinantys konkuruoti ir bendradarbiauti. Efektyvus bendradarbiavimas. Žmogaus veiklos grupėje ypatumai. Žmogaus veiklos grupėje samprata. Socialinis skatinimas ir socialinis trukdymas. Bendradarbiavimas ar konkurencija? Veiksniai sukeliantys atskirų narių ir visos grupės produktyvumą. Išvados. Literatūra. Priedai.


Pajėgus nuolat mokytis- įgyti naujų žinių ir išmokti naujų įgūdžių;

Žmonės gali rinktis, kurį iš šių dviejų aspektų- galimybes ar pavojus- akcentuoti bendraujant su kitais žmonėmis. Jei sureikšminame pavojų, tuomet į kitus žmones pirmiausia žiūrime kaip į mūsų poreikių tenkinimo įrankius, stengiamės juos maksimaliai išnaudoti ir kaip galima mažiau jiems duoti. Juk nuo pavojaus reikia saugotis ir gintis. Tai reiškia, kad mūsų strategija bendraujant su kitais žmonėmis yra konkurencija- stengiamės gauti daugiau už kitus ir nesibodime tenkinti savo poreikius kitų sąskaita (Legkauskas V. Socialinė psichologija, p. 334).

Konkurencija skatina vengti bet kokios atsakomybės arba prisiimti tik pasyvią atsakomybę, nes jos išvengti dažnai neįmanoma- net sprendimų nepriėmimas ir veiksmų nesiėmimas taip pat yra sprendimas, kuris turi pasekmių. Taigi konkurencija neišvengiamai turi neigiamos įtakos santykiams, nes jų sekmė priklauso nuo noro ir gebėjimo prisiimti aktyvią atsakomybę už savo ir kito žmogaus gerovę (Legkauskas V. Socialinė psichologija, p. 347).

Žmogaus pasirinkimas konkuruoti ar bendradarbiauti turi įtakos jo ir bendravimo partnerių tarpusavio priklausomybės struktūra interesų konflikto situacijoje. Tokia struktūra gali būti trijų tipų:

Nulinės sumos struktūros. Vienos pusės laimėjimas reiškia tokį patį kitos pusės pralaimėjimą. Papraščiausiu nulinės sumos konkurencijos pavyzdžiu gali būti Prezidento rinkimai, kur laimi tik vienas kandidatas, o visi kiti neišvengiamai pralaimi. Jei situacijos dalyvių tarpusavio priklausomybė konkrečioje situacijoje turi nulinės sumos struktūrą, jiems tenka konkuruoti, nes jie neturi kito pasirinkimo.

Interesų atitikties struktūros.Šiuo atveju, du siuacijos dalyviai siekia atlikti užduotį kuo geriau, tačiau to negali atlikti vienas be kito pagalbos. Tokiais atvejais nei vienas iš dalyvių neturi priežasties konkuruoti ir abu sieks bendradarbiauti.

Mišraus motyvo struktūra. Tai dažniausiai pasitaikanti bendravimo partnerių tarpusavio priklausomybės stuktūra. Šiuo atveju, abi šalys turi ir motyvą bendradarbiauti ir motyvą konkuruoti, tačiau jų patiriamos pasekmės priklauso ne tik nuo jų pasirinktos alternatyvos, bet ir nuo to, kaip elgsis jų bendravimo partneris. Tokią tarpusavio priklausomybės struktūrą geriausiai iliustruoja taip vadinama ,,kalinio dilema“(Jacikevičius A. Žmonių grupių socialinė psichologija, p.98).

Pavyzdžiui, tokia situacija: yra tardomi du pagauti įtariamieji. Jie apklausiami po vieną. Tardytojas pateikia sąlygą: ,,prisipažink, įduok savo porininką, ir tave paleisim, o porininką nuteisim. Jei porininkas prisipažins, o tu neprisipažinsi, jį paleisim, o tu atsedėsi už abu“. Kalinys žino, kad jei prisipažins abu, tuomet abiems nemažai laiko praleisti už grotų, nors prisipažinimas ir palengvins nuosprendį. Na, o jei abiem pavyks išlaikyti liežuvį už dantų, tuomet kalėti teks visai trumpai.

Mišraus motyvo struktūroj bet kuri iš šalių didžiausią naudą gautų konkurencingai apgavusi kitą šalį, nes tuomet apgavusi šalis išvengtų kalėjimo. Kita vertus, abiem šalims geriausias rezultatas pasiekiamas bendradarbiaujant, t.y., abiems neprisipažinus. Tačiau nuo bendradarbiavimo sulaiko baimė, kad kita šalis gali konkuruoti ir tuomet bendradarbiaujanti šalis liks netekusi visko (Jacikevičius A. Žmonių grupių socialinė psichologija, p.106).

Konkurentiškas elgesys skatina tik konkurentišką elgesį. Besąlygiškas bendradarbiavimas skatina atitinkamą bendradarbiauti linkusių žmonių elgesį, tačiau individualistai ir konkurentiški žmonės yra linkę besąlygišką bendradarbiavimą išnaudoti. Efektyviausia priemonė bendradarbiavimui paskatinti yra ,,lygaus apsikeitimo“ strategija, kuomet žmogus žengia pirmą bendradarbiaujantį žingsnį, kuris turėtų paskatinti bendradarbiavimą, o paskui tiesiog elgiasi su partneriu taip, kaip partneris elgiasi su juo (D. M. Kuhlman ir A. Marshello). Tokia strategija skatina bendradarbiauti daugumą individualistų, nes tik taip jie sau gali gali gauti daugiausiai naudos. Bet kokiu atveju naudodamas lygaus apsikeitimo strategiją bendradarbiavimo siekiantis žmogus lieka laimėtoju. Bendradarbiavimą taip pat skatina tiesioginis bendravimas pirmiausia dėl to, kad tuomet mažiau reikia spėlioti apie kito asmens ketinimus, o galima juos tiesiai išsiaiškinti.

  • Psichologija Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Kristina
  • 20 puslapių (3870 žodžių)
  • Universitetas
  • Psichologijos referatai
  • Microsoft Word 40 KB
  • Lyderystė, bendradarbiavimas ir konkurencija
    10 - 2 balsai (-ų)
Lyderystė, bendradarbiavimas ir konkurencija. (2017 m. Lapkričio 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/lyderyste-bendradarbiavimas-ir-konkurencija.html Peržiūrėta 2017 m. Gruodžio 15 d. 14:27