Lyginamoji politika


Politologijos referatas. Įvadas. Benedikto Andersono apmąstymai apie nacionalizmo kilmę ir jo plitimą. Anthony Smitho požiūris į nacionalizmą. Ernesto Gellnerio teorija apie tautas ir nacionalizmą. Išvados. Literatūra.


Šiandien vykstant daugeliui svarbių pokyčių, tokių kaip migracija, mišrios santuokos, vis aktualėja tautiškumo tema. Ką jauni žmonės galvoja apie nacionalines vertybes? Ar dar išliko tautiškos valstybės? Šiuo metu praktiškai nebėra uždarų valstybių, gal nebent Šiaurės Korėja. Tai ką gi mums reiškia Tautinė valstybė? Pamėginsiu pateikti jums 3 autorių požiūrį į Tautiškumą, nacionalizmą. Pradėsiu nuo Benedikto Andersono.

Mano manymu, B. Andersonas norėjo pabrėžti, tai jog tautinės valstybės buvo kuriamos netinkamomis sąlygomis. Negalima sukurti tautinės valstybės, ne tautiniu pagrindu. Ten kur maišosi rasės, kultūros bei tautos, vientisos tautinės valstybės sukurti neįmanoma, atvirkščiai, ten valstybės kurdavo tautas. Pritariu autoriaus nuomonei, jog Europoje vykusi Reformacija, tik paskatino nacionalizmą, bet tikrai nesukūrė tautų.

Pakalbėkime apie kitą autorių – A. Smithą.

1 – Anthony Smith “ Nacionalizmas XX amžiuje,” V.,1994, 114 psl.

Mano manymu, profesorius A.Smitas nacionalizmą aiškina kaip autonomijos ir vieningumo siekiantį ideologinį judėjimą. Bando palyginti nacionalizmą su kitomis ideologijomis. Didelį dėmesį skiria fašizmui bei komunizmui. Sieja nacionalizmo atgimimą su Prancūzijos revoliucija. Taip pat pabrėžia, jog nacionalizmas nėra lygus fašizmui bei nacizmui.

2 – Anthony Smith “Nacionalizmas XX amžiuke”,V.,1994, 62 psl.

Mano manymu, E.Gellneris pernelyg kategoriškos nuomonės apie nacionalizmą. Nenorėčiau sutikti su tuo, jog nacionalizmas yra pirminė problem air per jį kyla karai bei agresija. Manau, kad žmonių teisės yra pažeidinėjamos ne tik dėl tautinės priklausybės. Tačiau sutinku su autoriaus nuomone, jog objektyvaus nacionalizmo nebūna.

Tautinė kultūra tampa tam tikru visuomenės grupių identiteto pagrindu, o valstybės vis labiau daugiatautiškėja. Tampa daugiatautautine, tačiau kultūra svarbi tam tikrom grupėm: emigrantam, imigrantam. Daugelis identifikuoja save su ta valstybe, kurioje gyvena, tačiau išlaiko savo kultūrą. Pvz: musulmonai gyvenantys, ka dir Lietuvoje. Jie laikosi Lietuvos Respublikos įstatymu, tačiau vaikšto apsirengę savo tautiniais drabužiais. Jie pripažįsta naujoves, gerbia tautiškumą, bet ar galima teigti, jog pamiršo savo kultūrą? Drįsčiau teigti, jog tautinė valstybė dar tikrai nėra atgyvenęs konstruktas.

Lyginamoji politika. (2016 m. Sausio 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/lyginamoji-politika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 06:36