Lyginamoji socialinė politika


Socialine politika estijoje. Antikorupcinė politika lietuvoje. Lyginamoji politika. Lyginamoji socialines politika. Estijos socialine politika. Is lietuvos kasmet isvezama per 1200 moteru. Lyginamoji politika spera.

Politologijos kursinis darbas. Įvadas. Tarptautinės sutartys. Protokolo dėl prekybos žmonėmis nuostatos ir reikšmė. Estija. Latvija. Lietuva. Išvados. Literatūros sąrašas. Šio darbo tikslas – palyginti socialinę politiką lietuvoje, latvijoje ir estijoje prekybos žmonėmis tema. Uždaviniai. Išanalizuoti teisinius aktus skirtingose šalyse. Apžvelgti organizacijas, kurios teikia pagalbą prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukoms. Palyginti skirtingų šalių ir lietuvos požiūrius į prekybos žmonėmis problematiką.


Prekyba žmonėmis yra vienas iš sunkiausių organizuotų nusikaltimų, grėsmingai plintantis visuose pasaulio regionuose ir siejamas su kitomis organizuoto nusikalsta­mumo formomis: nelegalia migracija, prekyba narkotikais ir ginklais, kontrabanda. Vis dėlto, nepaisant tarptautinių organizacijų, valstybių institucijų bei nevyriausybinių organizacijų pastangų, prekybos žmonėmis mastai ne mažėja, bet didėja. Teigia­ma, kad kasmet pasaulyje prekybos žmonėmis aukomis tampa 600–800 tūkst. Vyrų, moterų ir vaikų, dauguma jų parduodami seksualiniam išnaudojimui.

Lietuvoje ir tarptautiniu lygiu vis dažniau kalbama apie šiuolaikinėje visuomenėje sparčiai plintantį neigiamą reiškinį – prekybą moterimis. Europolo duomenimis, europoje nuo prekeivių žmonėmis kasmet nukenčia apie 120 tūkst. Asmenų. Iš trijų baltijos šalių (Lietuvos, latvijos, estijos) kasmet išvežama apie 3000 moterų, iš jų daugiausia 1000–1200 Lietuvių.

Prekeivių aukomis tampa įvairaus amžiaus moterys, o prekybos žmonėmis mąstai didėja ir tai tampa tarptautine problema.

šio darbo tikslas – palpalyginti socialinę politiką pasirinktos buvo baltijos trys šalys Lietuva, latvija ir estija. Kadangi iš šiųtarptautinės sutartys yra vienas iš svarbiausių teisės šaltinių, užtikrinančių kovos su prekyba žmonėmis efektyvumą. Dėl jų tarptautinės teisės normos ar papročiai tampa visuotinai pripažįstami ir privalomi. Tarptautinės teisės normos privalomos pirmiausia dėl to, kad pagrindinės tarptautinių santykių veikėjos – valstybės – viena ar kita forma pripažįsta, kad tam tikra taisyklė yra privaloma. Kiekviena valstybė laisvu apsisprendimu prisijungia ir ratifikuoja tarptautines sutartis, taip prisiimda­ma tam tikrus įsipareigojimus. Prisijungimo prie sutarties ar jos ratifikavimo metu valstybė gali daryti išlygas dėl vienokių ar kitokių prisiimamų įsipareigojimų, kitaip sakant, juos-  2000 m. Jt konvencija prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir ją papildantys protokolas dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja ir protokolas dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru.

-  rekomendacinio pobūdžio dokumentas: jt ekonominės ir socialinės tarybos rekomenduojami principai ir gairės žmogaus teisių ir prekybos žmonėmis srityje.

Nemažas vaidmuo užtikrinant prekybos žmonėmis aukų teises tenka ir kitoms tarptautinėms sutartims: tarptautiniam pilietinių ir politinių teisių paktui (1966 m.

Lyginamoji socialinė politika. (2011 m. Birželio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/lyginamoji-socialine-politika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 17:41