Lyties lemimas ir formavimasis


Biologijos referatas. Lyties formavimasis. Lyties formavimosi sutrikimai. H - y antigenas ir lyties lėmimas. Moteriško genotipo gemaluose volfo latakas nyksta, o iš miulerio latako susidaro kiaušintakiai, gimda ir makštis. Šalinimo-lytinis antis virsta moteriškaisiais išoriniais lyties organais. Šis gemalo vystymosi variantas yra pagrindinis vystymosi kelias. Jam nereikia xx lytinių chromosomų ir kiaušidžių, taip vystosi ir gemalai xy, jei išoperuojamos jų besiformuojančios sėklidės. Pradžioje besivystantis žmogaus organizmas neturi lyties. Lytis užrašyta genotipe chromosomų rinkiniu xy, tačiau besivystantis embrionas lyties neturi. Ir lytinės liaukos pradžioje būna “bendros” - nei moteriškos, nei vyriškos. Į jas imigruoja pirmykštės lytinės ląstelės, tačiau iš jų gali susidaryti tiek kiaušinėliai, tiek spermatozoidai. Organizmas vystosi moteriškai, susiformuoja moteriški išoriniai lytiniai organai. Tačiau sėklidės gamina medžiagą, priverčiančią sunykti miulerio latakus. Todėl nesusidaro kiaušintakiai ir gimda, makštis būna aklina. Individas tampa nevaisinga patele. Bet tai patelė pagal fenotipą, o genotipiškai tai patinas.


[Carola:870-871(27.14). Vyriškų ir moteriškų lyties organų formavimasis iš indiferentinių pirmtakų.]

Kitas atvejis. Kai kurių vyrų pseudohermafroditų sėklidės veikia normaliai, ląstelės turi receptorius, tačiau neturi ypatingo hormono, vadinamo 5-reduktaze. Šis hormonas būna citozolyje ir testosteroną paverčia aktyvia jo forma dihidrotestosteronu, kuri ir veikia ląsteles. Individai su 5-reduktazės trūkumu turi normalius papildomus sėklidžių organus (prielipus, sėklatakius, sėklines pūsleles), tačiau šie organai atsiveria į makštį, kadangi vyriškos genitalijos ?????

Įgimta antinksčių hiperplazija. Ją apsprendžia recesyvinis alelis. Asmenų, heterozigotinių pagal šį alelį, antinksčių žievė gamina itin daug androgenų. Todėl toks asmuo turės Volfo latako darinius, o jo išoriniai organai formuosis vyriškai. Tačiau jis neturi tikrų sėklidžių, ir jos negamina Miulerio latakus slopinančio peptido. Todėl iš Miulerio latakų išsivysto gimda ir kiaušintakiai. [Dar pažiūrėti į Stiuartą].

Volfo latakai pas pateles bei Miulerio latakai pas patinus - tai pavyzdys struktūrų, kurios pradžioje susidaro, o po to sunyksta. Šiuos procesus, kaip ir visus ontogenezės procesus, valdo genai.

Eichvaldas ir Silmseris 1955 m. aprašė pelių transplantacinį antigeną. kurį valdo Y chromosoma. Dabar šis antigenas, susijęs su lyties formavimusi, aptiktas keliose rūšyse. Manoma, kad jį išskiria lytinės ląstelės pirmtakės, kurios migruoja į indiferentines gonadas. kai į gonadas patenka šios ląstelės su antigenais H-Y, tuomet gonados ima virsti sėklidėmis.

  • Biologija Referatai
  • 2010 m.
  • 3 puslapiai (1118 žodžių)
  • Biologijos referatai
  • Microsoft Word 11 KB
  • Lyties lemimas ir formavimasis
    9 - 2 balsai (-ų)
Lyties lemimas ir formavimasis. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/lyties-lemimas-ir-formavimasis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 02 d. 20:05