Maceina Religijos filosofijos apibrežtis 2


P.tillichas dievas yra butis. Maceina religijos filosofija apreiškimas.

Filosofijos referatas. Bėgant laikui kito žmonių požiūris į Dievą, keitėsi pačios bažnyčios nuostatai, bei kito religijos filosofijos pobūdis. tačiau šiuo referatu aš stengsiuos atsakyti, kas yra religijos filosofija? Kokie religijos filosofijos klystkeliai? Stengsiuos surasti apreiškimo vietą religijos filosofijoje. formali religijos filosofijos apibrėžtis yra labai paprasta. Kaip jau pats pavadinimas rodo, ji yra ne kas kita, tik filosofinis religijos svarstymas. Būdamas vykdomas filosofiškai, šis svarstymas savaime jungiasi į filosofavimo vyksmą ir filosofijos sąrangą, paversdamas religijos filosofiją vienu iš filosofijos istorijos klausimų. Naudota literatūra.


Tačiau šiuo referatu aš stengsiuos atsakyti, kas yra religijos filosofija? Kokie religijos filosofijos klystkeliai? Stengsiuos surasti apreiškimo vietą religijos filosofijoje.

Formali religijos filosofijos apibrėžtis yra labai paprasta.

Religijos sąvoka nėra tokia vienprasmė, jog be niekur nieko galėtų būti laikoma savaime suprantamu filosofijos objektu.

Religija yra nebe dievo-žmogaus bendravimo, o greičiau žmogaus sukilėlio apmąstymas, išreiškiąs ne tiek metafizikos, kiek antropologijos slinktį.

Mums svarbiausia apie religiją svarstyti filosofiškai, tai reiškia padaryti ją filosofijos objektu. Tačiau p. Tillicho teiginiai priveda mus prie kryžkelės, kur vienu keliu filosofija sunaikintų savo objektą, o kitoje pusėje kelias, kuris veda į pačios filosofijos susinaikinimą. Tačiau, kad ir kurį kelią mes pasirinktume – teisingo atsakymo nerastume. Atsakymo reiktų ieškoti dviprasmiame filosofijos vaidmenyje religijos atžvilgiu. Juk apreiškimas ir yra toksai filosofijai esmiškai neprieinamas objektas. P. Tillichas teisingai pastebi, kad apreiškimas nėra dalinis: jo reikmė apima visas sritis . Jei apreiškimas ir yra filosofijai užsklęstas, tai jis užsklendžia jai ir visa, ką apima. O jis apima visa. Besąlyginės reikmės valdomoje erdvėje filosofijai vietos nebelieka, nes čia nebelieka objekto, kuris laisvas nuo šios reikmės ir todėl filosofijai prieinamas. Tokioje erdvėje yra galima tik teologija – tiek bendrine dogmatikos, tiek skirtina pavienių sričių prasme, pav. Pažinimo teologija, meno teologija, technikos bei darbo teologija ir įvairiausios kitos teologinės atšakos, kurių gausa mūsų dienomis kaip tik ir liudija apreiškimo reikmės visuotinumą.

Būdama istorine žmonijos apraiška, religija tuo pačiu yra akivaizdybė: galima klausti jos kilmės, jos sąrangos, jos lyčių bei apraiškų, tačiau negalima klausti jos buvimo. Senas teiginys, kad nesą tautos be religijos, yra sąvokinė šios akivaizdybės išraiška. Sykiu ji nurodo, kad religija ne tik iš viso yra, bet kad ji ir gausingai yra: religija buvoja daugybe pavidalų.

šisai religijos buvojimas istorijoje gausos būdu kaip tik ir kelia abejonių, ar tokiu atveju yra apskritai įmanoma bendrinė religijos sąvoka. Religijų daugybė pridengianti religijos esmę, ir nesą būdo šiai esmei išlukštenti iš skirtingiausių, ne sykį tiesiog priešingų ir net prieštaraujančių jos apraiškų.

  • Filosofija Referatai
  • 2010 m.
  • 5 puslapiai (1530 žodžių)
  • Universitetas
  • Filosofijos referatai
  • Microsoft Word 11 KB
  • Maceina Religijos filosofijos apibrežtis 2
    8 - 3 balsai (-ų)
Maceina Religijos filosofijos apibrežtis 2. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/maceina-religijos-filosofijos-apibreztis-3.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 08:54