Maironio eilėraščio „Poezija“ interpretacija


Maironis poezija analize. Poezija maironis analize. Maironio eilerascio poezija analize. Maironis eilerascio poezija analize. Maironis poezija. Poezija maironis. Maironio eilėraštis poezija. Eilerascio poezija analize. Maironis poezija eilerastis analize. Maironio poezija analize.

Lietuvių interpretacija. Maironio eilėraščio „Poezija“ interpretacija.


Lyrinis subjekas buvo neeilinis žmogus, poetas, gebantis pasimatyti su savo įkvėpimo šaltiniu – mūza. Šiame eilėraštyje aiškiai nusakomas laikas ir erdvė. Tai naktis, kai danguje mirga žvaigždės, matomas mėnulis ir visi „vargo žmonės“ miega. Iš to suprantame, kad lyrinis subjektas yra neeilinis žmogus, gebantis kurti, poetas gebantis jausti ir matyti tai, ką nekiekvienas žmogus gali pamatyti, bet tik tam tikromis sąlygomis. Erdvė yra „begalinė“ ir atvira. Tai būdinga Romantizmui. Viskas pakeliama tarsi į orą, sukuriama išskirtinė vieta susitikti, o minimi antikos pavyzdžiai Serafimas ir Zefyras dar labiau tą pabrėžia. Lyrinis subjektas gali išvysti mūzą tik kai labai ramu. Vyrauja švelni, rami, svajinga nuotaika. Lyrinis subjektas yra jautrios, jausmingos širdies. Eilėraščio paskutinėje strofoje jį užvaldo emocijų pliūpsnis („Ir kraujas gyslose sustingo!..“). Tai parodo ir retorinis sušukimas, nutylėjimas. Dingus regėjimui jis ir „širdis-varguolė“ negali užmiršti to, ką matė.

Maironio eilėraščio „Poezija“ interpretacija. (2014 m. Balandžio 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/maironio-eilerascio-poezija-interpretacija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 22:24