Maironio eilėraščių analizės lyrinins veiksmas


Kuo panasus sie eilėraščiai vaizduojama nuo birutes kalno, uzmigo zeme, vasaros naktys. Ko siekiu ir alkstu lyrinis subjekto gyvenimas.

Lietuvių konspektas. 17 eilėraščių analizės. Jonas Mačiulis – Maironis. Eilėraščių lyrinis veiksmas. ,,Taip niekas tavęs nemylės‘‘. ,,Poezija‘‘. ,,Mano gimtinė‘‘. ,,Kur bėga Šešupė‘‘. ,,Aš norėčiau prikelti‘‘. ,,Vilnius’’ (Prieš aušrą,,Nebeužtvenksi upės‘‘. ,,Skausmo balsas‘‘. ,,Mano moksladraugiams‘‘. ,,Vakaras ant ežero Keturių Kantonų“. Poetas vešėdamas Šveicarijoje apsako ten matomą kraštovaizdį iš apačios į viršų skaisčios bangos, vėsus,. ,,Išnyksiu kaip dūmas‘‘. „Pasitikėjimas savimi“. „Užmigo žemė“. „Vasaros naktys“. „Nuo Birutės klano“. „Ko siekiu ir alkstu“. „Skurdžioj valandoj“.


,,Taip niekas tavęs nemylės‘‘

Šiame Maironio eilėraštyje, kaip ir kituose panašaus pobūdžio kūriniuose, aprėpiami du dalykai: lyrinio subjekto jausmai bei požiūris, ir tėvynė, nes jai šie jausmai ir žvilgsniai skirti. Lyrinis vyksmas yra paremtas argumentų pateikimu, norint išreikšti ir pabrėžti lyrinio herojaus jausminę ir dvasinę būseną, santykį su tėvyne. Romantinė meilė eilėraštyje idealizuojama, kalbama apie numylėtosios ypatingumą. Tėvynė nepaprasta, nes vienintelė sugebėjo pavergti lyrinio herojaus širdį ir jauną poetą įkvėpti kūrybai.

,,Poezija‘‘

Poetas kalba apie grožio paslaptį. Vizijoje pasirodžiusi poezijos mūza paduoda lyrą (nuo Antikos laikų dainius vaizduojamas su lyra rankose) ir veda į užburtą šalį. Tik ta šalis nežada laimės, jos takas apibertas ašaromis, retai kas gali šiuo taku eiti. Poetui atidengiamos grožio paslaptys, širdžiai duodami stebuklingi žodžiai, ausiai - dainos. Eilėraščio vyksmas, plėtojamas kaip regėjimas, kaip vaizduotės žaismas. Eilėraštis baigiamas regėjimo išnykimu, širdis vėl kasdienybės varguolė, bet ji negali užmiršti „veido paslaptingo‘‘, tarsi akimirkai iš marių išnirusios pačios poezijos tviskėjimo. „Poezijoje" svarbiausi Maironio žodžiai – įvaizdžiai: žvaigždė, dangus, marios, akys, krūtinė, širdis, ašaros, dainos, kraujas. Tai romantinė leksika, kuria atskleidžiamos aukštosios dvasios būsenos, jas atitinkantys, paryškinantys gamtos vaizdiniai.

,,Mano gimtinė‘‘

Eilėraštyje akcentuojamas Tėvynės gamtos grožis, minimas upių tėvas – Nemunas. Ši upė yra simboliška, nes ja norima pabrėžti jos senumą, kiek ji matė. Gamtos paveikslas perdėtas, nes Lietuvoje nėra kalnų bei didelių lankų. Toliau minimas sunkus tautiečių gyvenimas, besitęsiantis nuo senų laikų, pabrėžiama carinės priespaudos dalia. kuomet dar niekas neįsivaizdavo tokios tamsios tautos ateities, jos vergovės (,,Kai lietuvis netikėjo,/Jog belaisviu bus”). Girios yra personifikuotos (,,Girios minėjo”). Ūžiančios girios simbolizuoja laisvę ir nepriklausomą lietuvių tautą, kai ji dar nebuvo pavergta, nes girios ūžia, ošia laisvai ir nevaržomai. Trečioje antros dalies strofoje vaizdingais veiksmažodžiais (,,griūva”, ,,pūva”) pabrėžiamas galingos Lietuvos praeities nykumas, istorinių vertybių merdėjimas, laiko žiaurumas. Paskutinėje šios dalies strofoje grįžtama į lyrinio subjekto gyvenimo praeitį, į erdvę kupiną kančių ir nusivylimų.

,,Kur bėga Šešupė‘‘

Eilėraščio pradžioje minimos didžiosios Lietuvos upės – Nemunas bei Šešupė, norint pabrėžti Tėvynės didingą praeitį. Taip pat minimi ir lietuviškai šnekanti tauta, skambinamos dainos, o upės, visa tai girdėdamos, skatinamos tekėti i ,,marias giliausias‘‘ ir garsintų Lietuvą. Upės personifikuotos. Antrame posme pereinama prie vaizdų. Lyrinis subjektas regi augalus (rūtas, žemčiūgus), lietuves, gegutes bei sodybas. Visa tai jam atspindi Lietuvos gamtą. Trečiame posme subjektas nori pabrėžti, jog nesvarbu koks metų laikas yra – ,,Ar pavasaris išaušta, ar kaitri rugiapjūtė‘‘ - Lietuva jam visada išliks gražiausia ir brangiausia. Ketvirtame posme akcentuojama Tėvynės praeitis: minimi probočiai, prakaitu aplaistyta žemė ir įvairūs atsiminimai, kurie išliks kiekvieno lietuvio širdy. Subjektui nesvarbu, ar šalyje vyrauja ramybė, ar vargai, ji visada jam išliks brangi ,,kaip siela‘‘. Penktame posme toliau eiliuojama apie Lietuvos istoriją. Minimas Vytautas Didysis, kuris dalyvavo ir laimėjo Žalgirio mūšyje, bočiai, kovoję už Lietuvos laisvę. Teigiama, kad Tėvynė triumfavo ir dar gyvuos ilgai (,,bus per amžius‘‘). Penktame posme grįžtama į dabartį ir meldžiama Dievo, kad saugotų Tėvynę nuo pražūties. Lietuva turi didingą praeitį ir daug kančios patyrę tautiečiai (dėl caro valdžios) nusipelnė Aukščiausiojo malonės ir šviesios ateities.

  • Lietuvių kalba Konspektai
  • 2015 m.
  • 4 puslapiai (1988 žodžiai)
  • Lietuvių konspektai
  • Microsoft Word 23 KB
  • Maironio eilėraščių analizės lyrinins veiksmas
    10 - 7 balsai (-ų)
Maironio eilėraščių analizės lyrinins veiksmas. (2015 m. Kovo 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/maironio-eilerasciu-analizes-lyrinins-veiksmas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 14:09