Maironis. Jo gyvenimas.


"karališkieji valstiečiai". Maironis skaidres. Skaidres apie maironi. Maironis jo gyvenimas.

Lietuvių referatas. Rašytojo gyvenimo faktai. Dubysos paupio sritis davė lietuvių tautai poetą, kuris taip ilgesingai troško „ prikelti nors vieną senelį iš kapų milžinų ir išgirsti nors vieną, bet gyvą žodelį iš senųjų laikų“. Poeto tėvai , seneliai ir proseneliai buvo Betygalos apylinkių gyventojai, vadinamieji „karališkieji“ valstiečiai. Nežinia tuo tarpu, kur gyveno poeto prosenelis Juozapas Mačiulis. Reikia manyt, kad jis kaip ir jo vaikai buvo valstybinio Maksvitų dvaro valstietis, turėjęs ūkį Didžkaimyje, kurį paveldėjo jo vyresnysis sūnus Kasparas Mačiulis, gimęs apie 1790 m. Čia jį gyvenant rodo 1851 – 1855 metų inventoriai. Rašytojo kūrybos apžvalga. Rašytojo kūryba lietuvių literatūros kontekste. Naudota literatūra.


Dubysos paupio sritis davė Lietuvių tautai poetą, kuris taip ilgesingai troško prikelti nors vieną senelį iš kapų milžinų ir išgirsti nors vieną, bet gyvą žodelį iš senųjų laikų . Poeto tėvai , seneliai ir proseneliai buvo betygalos apylinkių gyventojai, vadinamieji karališkieji valstiečiai. Reikia manyt, kad jis kaip ir jo vaikai buvo valstybinio maksvitų dvaro valstietis, turėjęs ūkį didžkaimyje, kurį paveldėjo jo vyresnysis sūnus kasparas mačiulis, gimęs apie 1790 m. Jaunesnysis sūnus, adomas mačiulis, poeto senelis, gimęs apie 1800 m. , tų pačių inventorių žiniomis, gyveno steponkaimyje, kuris vėliau atiteko kaip dalis poeto tėvo aleksandro mačiulio seseriai, ištekėjusiai, rodos, už jono lukino. 1851 m. Sudarytuose maksvitų dvaro planuose bernotų viensėdis, poeto tėviškė, figūruoja kaip atsarginė žemė, ateityje priskirsima valstiečiams. Tik, matyt, vėliau pieštuku čia įrašyta aleksandro mačiulio pavardė. O apie poeto motiną galima pasakyti tik tiek: ji su šeima nuo seno gyveno šimkaičiuose.

Poeto tėvas, mažaraštis, bet valingas ir apsukrus valstietis, buvo laisvas nuo baudžiavos ir savo padėtim bei ambicijomis nenusileido smulkiems dvarininkams. Mačiuliai palaikė artimus ryšius su m. Valančiumi.

Aleksandras mačiulis vedė oną kurmauskaitę betygalos klebono patartas. Bet ir taip mačiulių ir kurauskų šeimos nuo artimai bendravo. Betygalos bažnyčios metrikų knygų tėra išlikę fragmentai, bet iš jų matyt, kad, pavyzdžiui, 1802 01 19 m. Juozapas maciulevičius (mačiulis) krikštijo kazimiero kurausko iš šimkaičių sūnų adomą, o ir vėliau šių šeimų nariai yra ėję vieni pas kitus į kūmus. Pranciškus kurauskas buvo ir poeto krikštatėvis.

Dar feodalinių santykiu gelmėje prasidėjęs valstiečių skaidymasis intensyviai vyko ir toliau, išsiskiriant ir labiausiai pasiturinčiam sluoksniui. Jam tad ir priklausė aleksandras mačiulis. Gaudamas dar baudžiavos laikais bernotus – tarp privataus dvaro žemių išsklaidytų rėžių valaką,- jis jau, matyt, buvo turtingas žmogus. Atsiėmęs turbūt pinigais savo dalį iš tėviškės, kurią valdė, atrodo, iki ištekant seseriai, užsidirbęs dar ūkvedžiaudamas ar kokiais kitais būdais, jis jau skolina pinigų net apylinkės dvarininkams. Apie 1860 m. Jam už skolas perleidžia – metams pasandarį astrauskai, seni šio dvaro paveldėtojai. Palikęs bernotuose šeimininkauti giminaitę palkevičienę, jis pats nusikelia į pasandvarį su didžiuma inventoriaus.

  • Lietuvių kalba Referatai
  • 2010 m.
  • 41 puslapis (14623 žodžiai)
  • Mokykla
  • Lietuvių referatai
  • Microsoft Word 71 KB
  • Maironis. Jo gyvenimas.
    9 - 3 balsai (-ų)
Maironis. Jo gyvenimas.. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/maironis4.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 17:50