Maistinių medžiagų cheminės analizinės teorinio kurso konspektas


Chemijos konspektas.

Kokybinės analizės metodai. Analizės reakcijos, jų specifiškumas ir jautrumas. Elektrolitinė disociacija. Rūgščių, bazių ir druskų disociacija. Disociacijos laipsnis. Elektrolitų klasifikavimas pagal disociacijos laipsnį. Masės veikimo dėsnis. Cheminė pusiausvyra. Disociacijos konstanta. Tirpumo sandauga. Vandens joninė sandauga. Buferiniai tirpalai. Vandens disociacija. Vandens konstanta. Tirpalo terpės charakteristika. Vandenilio ir hidroksilo rodikliai. Buferiniai tirpalai. Oksidacijos-redukcijos reakcijų, hidrolizės ir kompleksinių junginių panaudojimas analizinėje chemijoje. Hidrolizė. Laipsniška hidrolizė. Hidrolizės laipsnis. Hidrolizės reikšmė. Amfoteriškumas. Oksidacijos-redukcijos reakcijos. Dvigubos druskos. Kompleksinės druskos. Įvadas į kiekybinę analizę. Svorio analizė. Nusodinamų junginių formos. Nusodinimo teorija. Nusodinimo sąlygos. Skaičiavimai svorio analizėje. Tūrio analizė. Tūrio analizės metodai. Titravimas. Gramekvivalentas. Tirpalų koncentracijos išreiškimo būdai. Darbiniai tirpalai. Tirpalo titro paskaičiavimas. Normalingumo paskaičiavimas. Neutralizacijos metodas. Gramekvivalentas neutralizacijos metode. Oksidacijos-redukcijos metodai (oksidimetrija). Oksidacijos-redukcijos potencialias. Oksidatorių ir reduktorių gramekvivalentas. Klasifikacija. Permanganatometrija. Oksidatorių ir reduktorių kiekių nustatymas. Jodometrija. Oksidatorių ir reduktorių nustatymas. Kompleksometrinis analizės metodas. Fiziniai-cheminiai analizės metodai. Fotometrija. Bugero-Lamberto-Bero dėsnis. Optinis tankis. Refraktonetrija ir poliarimetrija. Chromatografija. Adsorbcinė chromatografija. Nusodinimo chromatografiją. Pakaitų chromatografija. Popieriaus chromatografija. Liuminescencija. Nefelometrija. Nefelometrija. Elektrocheminės analizės metodai.


Pirmuosius neorganinių medžiagų kokybinius analizės pagrindus išdėstė XVII a. anglų mokslininkas R.Boilis. Kiekybinės analizės dėsnius XVII a. viduryje pateikė M.Lomonosovas. Jis, atlikdamas cheminius tyrimus, pradėjo sverti reaguojančias medžiagas ir reakcijos produktus. 1756 m. jis bandymais patvirtino – medžiagos masės išsilaikymo dėsnį. Šis dėsnis tapo kiekybinės analizės teoriniu pagrindu.

XVIII a. pabaigoje rusų akademikas T.Lovicas įdiegė į analizinę chemiją mikrokristaloskopijos metodą – tai medžiagų pažinimas iš jų kristalų struktūros mikroskopu.

Chemikas ir mineralogas V.Severginas 1795 m. pasiūlė naują kiekybinio tyrimo būdą – kolorimetrinį metodą. XIX a. pradžioje prancūzų chemikas Ž.Gei-Liusakas sukūrė tūrio analizės metodą.

Analizinė chemija plėtojosi kartu su sparčiai augančia pramone, gamtinių išteklių tyrinėjimu. Šiuolaikinė analizinė chemija įgauna naujų bruožų – analizė greitesnė, tikslesnė, automatizuota, gali būti atliekama medžiagų nesuardant ir net per atstumą.

Skirstant katijonus į analizines grupes, paprasčiausiai atrodo būtų suskirstyti juos pagal periodinės elementų sistemos grupes, bet toks būdas būtų nepatogus. Žymiai patogiau skirstyti katijonus pagal skirtingą jų chloridų, sulfidų, hidroksidų ir karbonatų tirpumą. Be to, jeigu katijonus dar ir būtų galima suskirstyti į grupes pagal periodinę elementų sistemą, tai anijonams to padaryti nebūtų galima, nes vienas ir tas pat elementas gali įeiti į įvairių anijonų sudėtį. Pvz.: siera įeina į sulfato, sulfito, sulfido, tiosulfato anijonų sudėtis, kurių savybės yra skirtingos.

Kai kurie elementai sudaro kelis jonus, besiskiriančius savo savybėmis, pvz.: Cr+2, Cr3+, CrO42-, Mn2+, Mn3+, MnO32-, MnO42- ir t.t.

Todėl analizinėje chemijoje jonai skirstomi į analizines grupes priklausoma nuo jų sąveikos su grupiniais reagentais.

Anijonai klasifikuojami į grupes atsižvelgiant į jų sąveiką su dviem reagentais: AgNO3 ir BaCl2.

dažnai ieškoma atskiromis reakcijomis. Tačiau, kad analizė būtų lengvesnė anijonai grupuojami į

tirpumą vandenyje. Grupiniai reagentai anijonų analizėje naudojami ne anijonams sugrupuoti, o

Medžiagos analizei paprastai naudojami sekantys metodai: cheminiai, fiziniai ir fiziniai-cheminiai.

Cheminiai metodai pagrįsti ieškomų elementų arba jonų pervedimu į žinomą junginį, turintį būdingus požymius, pagal kuriuos jis pažįstamas.

Analizės metodai, kurių pagalba galima nustatyti tiriamos medžiagos sudėtį nenaudojant cheminių reakcijų – vadinami fiziniais metodais. Tai dažniausiai medžiagos optinių reakcijų, elektrinių, magnetinių, šiluminių ir kitų savybių tyrimo būdai.

Paskutiniu metu šalia grynai fizinių ir cheminių metodų vis didesnę reikšmę įgyja fiziniai-cheminiai metodai, pagrįsti fizinių reiškinių, kurie vyksta cheminių reakcijų metu, tyrimu. Tai spalvos intensyvumo matavimo metodus – kolorimetrija, elektrinio laidumo matavimo metodas konduktometrija ir t.t.

Priklausomai nuo to, kokie medžiagų kiekiai naudojami cheminėse reakcijose, skirstoma į makro-, pusiaumikro-, mikro- ir ultramikro kokybinę analizę.

Mikroanalizėje naudojami apie 100 kartų mažesni tiriamų medžiagų kiekiai, t.y. keletas miligramų kietos medžiagos arba dešimtosios dalys mililitro. Tai vadinamas lašelinis metodas.

Pusiaumikroanalizė tai tarpinis metodas tarp makro ir mikro analizės. Čia naudojama apie 50 mg kietos medžiagos arba 1 ml tirpalo. Tai labiausiai paplitęs metodas, naudojamas ir mūsų laboratorijoje.

Ultramikro analizėje naudojama medžiagos mažiau negu 1 mg, analizės eiga stebima mikroskopu.

Kokybinėje analizėje naudojamos tik tos reakcijos, kurių metu susidaro kokie nors būdingi požymiai, pvz.:

Analizuojant neorganines medžiagas, dažniausiai naudojami druskų, rūgščių ar bazių vandeniniai tirpalai. Šios medžiagos yra elektrolitai, t.y. vandeniniuose tirpaluose disociavę į jonus. Todėl reakcijos šlapiu būdu vyksta paprastai tarp jonų ir surandami ne elementai, o susidarę jonai.

  • Chemija Konspektai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Laura
  • 38 puslapiai (10402 žodžiai)
  • Kolegija
  • Chemijos konspektai
  • Microsoft Word 822 KB
  • Maistinių medžiagų cheminės analizinės teorinio kurso konspektas
    10 - 2 balsai (-ų)
Maistinių medžiagų cheminės analizinės teorinio kurso konspektas . (2017 m. Balandžio 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/maistiniu-medziagu-chemines-analizines-teorinio-kurso-konspektas.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 18 d. 21:45