Maistinių medžiagų ir energijos poreikis


Biologijos konspektas. Maistinių medžiagų ir energijos poreikis. Tinkama žmogaus mityba. Tinkama arba subalansuota mityba vadinamas kiekvieno asmens individualius būtinųjų maisto medžiagų poreikius tenkinantis mais. Vitaminai, jų reikšmė organizmui. Vitaminai – organinės molekulės, tačiau jų cheminė struktūra, priešingai negu angliavandenių arba baltymų, yra labai nevienod. Maisto priedai. Maisto produktų etiketėse maisto priedai žymimi raide E. Mineralinės medžiagos ir jų reikšmė žmogaus organizmui. Nedideli cheminių elementų kiekiai labai reikalingi žmogaus organizmui. Virškinimo sistemos ligos. Virškinimo sistemos ligomis susergama tada, kai maisto racionas nesuderinamas su organizmo poreikiais.


Angliavandeniai – svarbiausias organizmo energijos šaltinis. Žmogus su maistu gauna paprastųjų ir sudėtinių angliavandenių. Paprastieji angliavandeniai – tai monosacharidai: gliukozė, fruktozė, galaktozė. Jie organizme naudojami kaip greitas energijos šaltinis. Sudėtiniai disacharidai (sacharozė, laktozė) ir polisacharidai (krakmolas, glikogenas).Polisacharidai virškinamajame trakte suskaidomi iki monosacharidų, dažniausiai gliukozės, o ši naudojama kaip energijos šaltinis. Per parą žmogus turi suvartoti nuo 300 iki 500 g angliavandenių. Daugiausia angliavandenių turėtume gauti krakmolo pavidalu, jo gausu bulvėse, ryžiuose, duonoje. Augaliniuose maisto produktuose yra celiuliozės. Deja, žmogaus virškinamajame trakte nėra šį angliavandenį skaidančių fermentų. Dėl to celiuliozė ir kai kurie kiti polisacharidaipriskiriami skaidulinėms medžiagoms. Pagrindinis skaidulinių medžiagų šaltinis yra daržovės, vaisiai, uogos, rupi duona. Per parą su maistu reikėtų gauti apie 25–30 g skaidulinių medžiagų. Jos veikia žmogaus organizmo riebalų apykaitą, padeda vykti peristaltikai, pašalinti iš organizmo kenksmingas medžiagas.

Riebalai – geras energijos šaltinis. Jų yra augalinių ir gyvūninių. Augalinių riebalų sudėtyje daugiausia yra nesočiųjų riebalų rūgščių, o gyvūninių – daugiausia sočiųjų, bet abiejuose yra ir vienų, ir kitų. Augaliniuose riebaluose yra organizmui būtinų nesočiųjų riebalų rūgščių: linolo ir linoleno. Jų organizmas pats nesintetina, todėl jas būtina gauti su maistu. Žmogaus organizme šios rūgštys skatina junginių, reguliuojančių kraujo krešumą ir kraujospūdį, gamybą, palaiko imunitetą. Nesočiosios riebalų rūgštys būtinos gerai antinksčių ir skydliaukės veiklai. Kai jų trūksta, išsausėja oda, gleivinės, susergama tulžies pūslės akmenlige. Jos padeda iš organizmo pašalinti cholesterolio perteklių. Cholesterolisyra reikalinga medžiaga, bet vartojat daug sočiųjų (gyvūninių) riebalų organizme susidaro jo perteklius. Taigi problema – ne pats cholesterolis, bet tai, koks jo kiekis gaunamas su maistu ir kokiu pavidalu jis cirkuliuoja kraujyje.

Baltymai yra pagrindinė statybinė ir atstatomoji ląstelių medžiaga. Jie sudaryti iš aminorūgščių. Žmogaus organizme baltymai yra labai specifiški, pagaminami iš gaunamų su maistu aminorūgščių. Dalį šių aminorūgščių žmogaus kepenys verčia tomis aminorūgštimis, kurių tuo metu organizmui trūksta. Tai pakeičiamos aminorūgštys. Kitos dalies aminorūgščių organizmas pakeisti negali, jų reikiamą kiekį organizmas turi gauti su baltyminiu maistu. Tainepakeičiamos aminorūgštys. Trūkstant bent vienos jų, sutrinka organizmo medžiagų apykaita, augimo procesai. Nepakeičiamų aminorūgščių daugiausia būna gyvūninės kilmės – mėsos, žuvų – maisto produktuose.

  • Biologija Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 9 puslapiai (2119 žodžių)
  • Biologijos konspektai
  • Microsoft Word 234 KB
  • Maistinių medžiagų ir energijos poreikis
    10 - 8 balsai (-ų)
Maistinių medžiagų ir energijos poreikis. (2015 m. Lapkričio 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/maistiniu-medziagu-ir-energijos-poreikis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 22:19