Maistinių medžiagų įtaka kūno rengybos sportiniams pasiekimams


Kūno kultūros kursinis darbas.

Įvadas. Maistinės medžiagos. Baltymai ir jų įtaka kūno rengybos sportininkams. Riebalai ir jų įtaka kūno rengybos sportininkams. Angliavandeniai ir jų reikšmė aprūpinant raumenis energija. Vandens poreikis ir skysčių balansas organizme. Maisto papildai ir jų reikšmė. Plačiausiai naudojami maisto papildai kūno rengyboje. Maisto papildų vartojimas ir derinimas su maistu. Neigiamos maisto papildų savybės. Mitybos įtaką treniruotėms. Mityba prieš treniruotę. Mityba po treniruotės. Išvados. Literatūra.


Temos aktualumas. Maitinimasis - tai svarbiausias gyvo organizmo procesas, nes maistinės medžiagos palaiko organizmo gyvybinius procesus. Maitinantis organizmas aprūpinamas energija ir visomis kitomis medžiagomis, kurių organizmas pats nesintetina. Nuo to, kokį maistą žmogus vartoja, priklauso žmogaus vystymasis, augimas, sveikata, atsistatymas, adaptacija fiziniams krūviams, fizinis ir funkcinis pajėgumas. Sportininkų, kaip ir visų kitų žmonių, mityba yra pagrįsta subalansuotos mitybos teorija, bet dėl sportininkų didelių fizinių krūvių, mityba turi būti kitokia. Subalansuotos mitybos teorija apima bendruosius mitybos principus, o mitybos savitumas priklauso nuo sporto šakos, gyvenimo būdo, profesinės veiklos, norimų kūno pasikeitimo rezultatų. Racionali mityba numato energijos pusiausvyrą organizme pagal principą: išnaudotos energijos kiekis turi atitikti surenkamos energijos kiekį. Įvairių sporto šakų energijos sąnaudos priklauso nuo sportininkų meistriškumo. Jam didėjant ir atliekant tą patį darbą energijos sąnaudos mažėja. Tačiau didelio meistriškumo sportininkų fiziniai krūviai didesni, todėl jų mityba turi būti labai gerai subalansuota, trūkstant nors vieno mitybos komponento darbingumas mažėja. Maistas, kurį mes suvalgome, duoda daugiau, nei sotumo jausmą. Maistas aprūpina organizmą energija, reikalinga treniruotėms, raumenų statybinėmis medžiagomis bei maistinėmis medžiagomis, kurios yra būtinos bendrai sveikatai ir gerovei.

Maisto medžiagos - tai medžiagos naudojamos organizmo plastinei funkcijai bei energijos gamybai. Žmogaus organizmo ląstelės sudarytos iš baltymų, lipidų, angliavandenių, mineralinių medžiagų ir vandens (Vencius, 2006).

Maisto medžiagos yra organinės (angliavandeniai, baltymai, lipidai, vitaminai) ir neorganinės (mineralinės medžiagos) kilmės. Žmogus vartoja maistą, kurio sudėtyje yra ankščiau minėtos medžiagos. Dažnai sakoma, kad geros sveikatos pagrindas – gera mityba. Mityba – tai procesas, kurio metu yra aprūpinama energija ir medžiagomis, būtinomis organizmo augimui, vystymuisi ir atsistatymui t. y. gyvybės palaikimui. (Vencius, 2006).

Bloga ar netaisyklinga mityba gali sukelti vienokius ar kitokius susirgimus. Susirgimus gali sukelti tiek neprivalgymas t. y. per mažas maisto vartojimas, tiek persivalgymas. Neprivalgymas pavojingas tuo, kad silpnina žmogaus imuninę sistemą ir gali organizmą privesti iki mirties. Persivalgymas taip pat gali sukelti širdies ir kraujagyslių pakitimus, kurie gali būti priešlaikinės mirties priežastis (Vencius, 2006).

Baltymai organizme atlieka daug biologinių funkcijų. Svarbiausios jų yra plastinė funkcija, mežiagų apykaitos reguliavimas ir kai kaikuriais atvejais jų naudojimas energiniams tikslams. Baltymai padeda gaminti antikūnius kovai su infekcija. Baltymams būdingas dinamiškumas – nuolatinis savo sudėties atnaujinimas (Rennnie, 1996). Jų sintezei žmogaus organizme naudojama 20 aminorugščių, iš kurių 8 yra nepakeičiamosios, nes jos žmogaus organizme nesintetinamos. Šias 8 aminorūgštis, privaloma gauti su maistu (A. Pšendinas 1999).

Baltymų sintezė turi būti visavertė, visos nepakeičiamosios aminorūgštis į organizmą turi patekti kartu, nes jų atsargų orgizmas nekaupia. Jei jų trūksta, sutrinka fermentų, baltymų ir hormonų sintezė, tai sulėtina žmogaus augimą, vystymasi, brendimą, atsigavimą po fizinių krūvių. (Buterfield, 1991; Bowtell, 2007; Jeukendrup, Gleeson, 2010).

Vidutiniškai per parą žmogui reikia 0,8 g. baltymų 1 kg. kūno masės, o sportininkų organizmui reikia 1,6 gr. baltymų. Kūno rengybos sportininkams tenka suvartoti dar daugiau apie 2 - 2,5 gr. baltymų 1 kg. kūno masės. Taip yra dėl, to, kad sportininkai per intensyvias treniruotes suardo raumenines skaidulas, kurias būtina atstatyti.

Aminorūgštys – baltymai, atstato pažeistas raumenines skaidulas, taip sportininko organizmas iš katabolizmo (raumens audinio nykimas) proceso atsistato ir prasideda kitas procesas - anabolizmas (augimas). Vadinasi, sportininkas sveriantis 90 kg. turi suvartoti 180 g/kg. baltymų per parą.

Maistinių medžiagų įtaka kūno rengybos sportiniams pasiekimams. (2016 m. Balandžio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/maistiniu-medziagu-itaka-kuno-rengybos-sportiniams-pasiekimams.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 10:45