Maisto kokybė ir sveikata referatas


Ekologijos referatas. Įvadas. Mityba ir sveikata. Subalansuota mityba. Biologinė maisto tarša ir jos sukeliami sveikatos sutrikimai. Cheminė maisto tarša ir jos sukeliami sveikatos sutrikimai. Maisto kokybė ir saugumas. Maisto kokybės užtikrinimas. Išvados. Literatūra.


Temos aktualumas: Maistas yra vienas iš pagrindinių žmogaus egzistencijos poreikių, o jo kiekis ir kokybė lemia sveikatą. Maistas yra mitybos produktų, susidedančių iš organinių ir neorganinių medžiagų visuma.

Darbo objektas: Maisto kokybė ir sveikata.

Darbo tikslas: Atskleisti maisto kokybės ir sveikatos svarbą.

Darbo uždaviniai:

Atskleisti, kokią įtaką mūsų gyvenime turi mityba.

Atskleisti, kodėl mityboje yra svarbu subalansuota mityba.

Atskleisti biologinės maisto taršos, sukeliamus sveikatos sutrikimus.

Atskleisti maisto pažangą, maisto saugos srityje.

Darbo metodai: Savarankiškas darbas parengtas literatūros analizės, internetinių šaltinių metodais.

Maistas yra vienas iš pagrindinių žmogaus egzistencijos poreikių, o jo kiekis ir kokybė lemia sveikatą. Maistas yra mitybos produktų, susidedančių iš organinių ir neorganinų medžiagų, visuma.Mityba, organizmo aprūpinimas maisto medžiagomis yra svarbus sveikatai veiksnys. Žmonijos raidoje sveikatos problemos dažniausiai kildavo dėl maisto trūkumo. Iki XVIII amžiaus žmonės daugiausiai maitinosi produktais iš grūdų. Europoje svarbiausias maisto produktas buvo rupi ruginė duona. Plintant gyvulininkystei pradėta vartoti daugiau mėsos, pieno produktų. Maisto sudėtis, gaminimo ir vartojimo būdai ilgainiui tapo tradiciniai, susiformavo nacionaliniai mitybos ypatumai. Mitybos įpročius formavo aplinkos veiksniai: klimatas, socialinė aplinka, ekonomika, kultūra. Šiuo metu maistą sudaro natūralūs ir perdirbti, kulinariškai apdoroti augaliniai ir gyvuliniai maisto produktai, dirbtinis ir sintetinis maistas.Vartojamo maisto kokybė ir kiekybė įvairiose šalyse labai skiriasi. Per 500 milijonus žmonių daugelyje neturtingų šalių kenčia dėl maisto trūkumo ir nepilnavertės mitybos. Stokojant baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų lėčiau vystosi organizmas, lėčiau auga kaulai, pakinta kaulų struktūra. Jau XIX amžiuje buvo pastebėta, kad netinkamai maitinantis atsilieka vaikų fizinis vystymasis, o suaugusiojo organizmas yra mažiau pajėgus fiziniams krūviams, imlesnis ligoms.Motinos mityba daro didelę įtaką kūdikio vystymuisi nėštumo metu. Dėl nesubalansuotos mitybos gimsta mažos kūno masės naujagimiai, kurie yra ypatingai jautrūs aplinkos veiksniams. Pakankama ir racionali mityba sudaro sąlygos vaisiui ir augančiam organizmui deramai fiziškai ir protiškai vystytis.Mityba tyri įtakos fiziniam ir protiniam darbui, nes maisto medžiagos teikia organizmui esminius veikliuosius komponentus, be kurių neįmanoma normali organizmo veikla.Tyrimai rodo, kad tinkamos mitybos dėka galima sulėtinti organizmo degeneracinius procesus, išvengti lėtinių ligų, sulėtinti senėjimo procesus. Racionali mityba stiprina imunitetą, apsaugo nuo daugelio ligų, yra sveikatą stiprinantis veiksnys. Atlikti tyrimai parodė, kad įprotis valgyti daug mėsos, gyvulinių riebalų, pieno produktų paplito palyginti neseniai, todėl žmogaus organizmas per evoliuciją nėra visiškai prisitaikęs prie tokio maisto. Dėl to ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse ėmė plisti virškinamojo trakto vėžys, širdies ir kraujagyslių ligos.

Maistas yra būtinas organizmo trims svarbiausioms reikmėms patenkinti:

Kūno audiniams formuoti ir atsinaujinti;

Palaikyti medžiagų apykaitą;

Su maistu gautos medžiagos papildo energijos atsargas gyvybei palaikyti – širdies, kvėpavimo raumenų darbui, medžiagų apykaitai, kūno temperatūrai palaikyti ir fiziniam bei protiniam darbui atlikti. Dalis maisto medžiagų sunaudojamos įvairioms cheminėms reakcijoms ir fiziologiniams procesams, kraujo gamybai, imuninės sistemos ląstelių nuolatiniam atnaujinimui.Iš maisto organizmas pasisavina jam būdingas medžiagas – baltymus, riebalus, angliavandenius, mineralines medžiagas, vitaminus. Jų organizmas turi gauti pakankamai ir tinkamos kokybės. Organizmas yra prisitaikęs apdoroti mišrų, įvairų maistą.Nepakamkama mityba mažina atsparumą ligoms, o dėl per gausios arba nesubalansuotos mitybos sutrinka medžiagų apykaita, galima susirgti ateroskleroze, cukriniu diabetu, išemine širdies liga, akmenlige, nutulimu.Šios ligos priklauso lėtinių ligų grupei ir jomis susergama, kai maiste yra gausu gyvulinių riebalų, bet mažai augalinio maisto, ląstelieninis ir nesilaikoma sveikos gyvensenos, yra nepakankamas fizinis aktyvumas. Dirbant fizinį darbą eikvojama daugiau energijos fiziniam aktyvumui, pagreitėjusiai medžiagų apykaitai. Racionali yra tokia mityba, kai išlaikoma gaunamos ir suvartojamos energijos pusiausvyra, kai su maistu gaunama visų būtinų maisto medžiagų, o maistas teisingai paskirstomas per dieną.1

  • Ekologija Referatai
  • 2015 m.
  • 21 puslapis (3664 žodžiai)
  • Ekologijos referatai
  • Microsoft Word 50 KB
  • Maisto kokybė ir sveikata referatas
    10 - 2 balsai (-ų)
Maisto kokybė ir sveikata referatas. (2015 m. Kovo 31 d.). http://www.mokslobaze.lt/maisto-kokybe-ir-sveikata-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 14:07