Maisto priedai ir GMO produktai


Maisto technologijos referatas.

Įvadas. Maisto priedų samprata. Maisto priedų klasifikacija. GMO samprata. Gmo nauda. Gmo žala. Maisto priedų ir GMO produktų poveikis visuomenei. Išvados. Literatūra.


Pasauliui žengiant į priekį su naujovėmis, gamintojai priverstinai prailgina produkto vartojimo laiką, suteikia geresnę prekinę išvaizdą, norimą skonį, kvapą ir kitas savybes, kad pervežant prekes jie būtų saugūs ir kokybiški.

Šiuo darbu bandysiu aptarti maisto priedų ir GMO produktų naudą, galimą žalą visuomenei. Viename darbo skyriuje aptarsiu maisto priedus, jų rūšis, naudą ir pan. Kitame skyriuje GMO sampratą, naudą ir žalą.

Temos aktualumą lemia nauja ir aktuali, ne iki galo ištyrinėta sritis, laikmetis, besiformuojantis naujas, sveikas žmonių gyvenimo būdas.

Pasaulyje maisto priedai vartojami jau daugelį amžių. Maisto kokybę dar senovės romėnai ir egiptiečiai gerino įvairias prieskoniais ar dažikliais. Nuo senų laikų žmonės naudoja įvairius prieskonius, prieskonines žoles ar daržoves, kurie pagerina maisto kvapą ir spalvą. Dauguma maistinių dažiklių buvo gaminama ir džiovintų uogų, vaisių ar daržovių. Tačiau maždaug prieš pusantro šimto metų maisto priedų rinkoje atsirado dirbtinės skonio ir kvapo medžiagos. Jos buvo ryškaus skonio, kvapo, spalvos, buvo pigios, nepakisdavo laikymo metu, lyginant su natūraliais produktais. Buvo pradėti kurti maisto produktų skonio pakaitalai. XIX amžiaus pradžioje pasaulyje plėtojantis industrializacijai, pradėta maisto produktų gamybą tvarkyti įstatymais.

Remiantis D. Gruzdienės knyga „ Maisto priedai“ kai kuriuos maisto priedus aptarsiu plačiau.

Antioksidantai- medžiagos kurios prailgina maisto produkto vartojimo laiką, apsaugo nuo gedimo, kurią sukelia oksidacija. Tai sintetiniai fenoliniai junginiai, askorbo rūgštis (E 300), natūralūs ir tokoferoliai ( E 306- E 309), lecitinas (E 322), pastarasis dažniausiai išgaunamas iš sojos, yra plačiai naudojamos konditerijoje.

Konservantai- medžiagos, kurios apsaugo nuo mikroorganizmų sukeliamo gedimo ir taip prailgina vartojimo trukmę. Dažniausiai vartojami konservantai: benzoinė rūgštis (E 210), natrio benzoatas (E 211), sorbo rūgštis (E 200), kalio sorbatas (E 202). Vartojami majonezo, padažų, nealkoholinių gėrimų gamyboje.

Saldikliai- tai medžiagos, kurios neturi cukraus, tačiau yra vartojama, kad suteiktų produktui saldų skonį. Dirbtiniai saldikliai yra ir pigesni, ir daug saldesni už cukrų. Dažniausi maisto saldikliai yra šie: acesulfamas K (E 950), apardamas (E 951), ciklamo rūgštis ir jos kalcio bei natrio druskos (E 952), sacharinas (E 954). Jei lygintume cukraus saldumą su saldikliais, tai cukrų prilyginus 1, sacharinas būtų 300. Kai kurie saldikliai yra specifinio skonio, ir norint išgauti gerą skonį jie būna maišomi vieni su kitais. Saldikliai dažniausia naudojami becukrių nealkoholinių gėrimų, desertų, padažų gamyboje. Taip pat yra naudojami žmonių, kurie serga cukriniu diabetu kaip cukraus pakaitalas. Dirbtinius saldiklius yra draudžiama dėti į kūdikių maistą, o ir šiaip nėra rekomenduojama gerti gėrimų su jais.

Rūgštys –suteikia maistui rūgštumą, padeda išskirti anglies dvideginį kildymo medžiagose, veikia kaip konservantai.

Rūgštingumą reguliuojančios medžiagos – šios medžiagos padeda reguliuoti maisto rūgštingumą ar šarmingumą ir išgauti norimą skonį bei išlaikyti spalvą.

Tešlos kildymo medžiagos - kurios išskiria dujas ir padidina tešlos tūrį.

Užpildai – medžiagos, kurios didina maisto produkto tūrį, beveik nedidindamos jo energinės vertės.

Visgi vartotojai turėtų žinoti, kad parduotuvėje pamatę etiketę su raidele E, neturėtų atsisakyti vieno ar kito produkto, nes ne visi priedai yra kenksmingi sveikatai. Dažnai gamintojai produktų etiketes pažymi dideliu lipduku „jokių E“ ar „be E“ , tačiau dažniausiai tai būna tiesiog triukas, pritraukti kuo daugiau pirkėjų būtent tam produktui nupirkti.

Maisto priedai ir GMO produktai. (2017 m. Liepos 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/maisto-priedai-ir-gmo-produktai.html Peržiūrėta 2017 m. Rugsėjo 21 d. 20:55