Maisto produktų sudėties, savybių kitimo ir vertės analizė savarankiškas darbas


Chemijos savarankiškas darbas.

Duonos istorija. Duonos rūšys. Pagal žaliavas. Pagal technologijas. Maisto produkto cheminė sudėtis. Baltymai. Baltymų elementinė sudėtis. Fermentai. Angliavandeniai. Riebalai. Vanduo. Schema. Mineralinės medžiagos kurių yra duonoje. Mineralinė medžiaga Suvartojus 500 g duonos gaunama % medžiagos. Skaidulinės medžiagos. Duonos komponentų sudėtis ir cheminės savybės. Angliavandeniai. Baltymai. Mineralinės medžiagos. Vitaminai. Maisto produktų komponentų kitimas laikant. Baltymų pakitimas. Stebuklinos lazedlės sukeliama liga. Angliavandenių pakitimas. Pelėsis. Riebalų kitimas. Apkartęs skonis ir nemalonus kvapas. Krakmolo kitimas. Žiedėjimas. Produkto moksliniai tyrimai.


Duona- pagrindinis bei pagrindinis žmonių maistas, lydėjo žmogų nuo lopšio iki karsto. Su duona sutikdavo bei išleisdavo garbingą svečią. Duoną nešdavosi eidami į svečius, taip pat iš jų grįždami atsinešdavo tų namų duonos. Ją dalindami šeimos nariams, sakydavo, jog per lauką pernešta bei iš kitur atnešta duona yra šventa bei skani. Moterys, net eidamos lankyti kaimynės, nešdavo paragauti savo duonos. Kaimynė duodavo parsinešti savo duonos, kurią grįžusioji išdalydavo vaikams. Tai buvo lauktuvės.

Tradicijos kurios buvo ankščiau pasikeitė, patobulėjo, tačiau duona liko labai svarbi šiuolaikinių žmonių gyvenime. Joje yra gausu baltymų, angliavandenių, riebalų, kurie reikalingi energijai ir svarbiems gyvybiniams prcesams palaikyti.Jos maistinė vieta yra svarbi kiekvienam, nes duona užima svarbia vietą žmogaus maisto racijone.

Darbo tikslas :Pagrįsti visuomenės keliamą hipotezę, kad duona yra maistinga ir išanalizuoti jos cheminę sudėtį, komponentus, bei jų kitimą.

Kaip ir kiekvienas maisto produktas, duona gausi įvairių žmogaus organizmui reikiamų medžiagų.Nors kiekviena kvietinė duona pasižymi skirtinga jos sudėtimi, visiuose duonose yra baltymų, angliavandenių, riebalų, mineralinių medžiagų,vandens.

Baltymai – jie yra didelės molekulinės masės bei sudėtingos struktūros. Jų molekulės susideda iš amino rūgščių likučių grandinių, sujungtų įvairiomis jungtimis.Jie yra tirpūs. Pagal savo tirpumą, kame tirpsta skirstomi į :

•Prolaminus – tirpsta 65- 70 %alkoholio tirpaluose

•Gliutelinus – tirpsta silpnuose šarmų tirpaluose.

Baltymų junginiai turi didelę įtaką formuojantis skonio, aromato ir spalvos savybėms. Baltymuose yra nepakeičiamų aminorūščių-metionino, lizino, triptofano. Šių aminorūgščių žmogaus organizmas nesintetina ir jų gali gauti tik su maistu. Baltymų kiekis 100 g. duonos dažniausiai būna 5-8 g. Maisto produktuose jų kiekis randamas iš azoto kiekio, nes nei riebaluose, nei angliavandeniuose jie nėra randami.

Angliavandeniai – patys gausiausi maisto komponentai kurie randami įvairiais kiekiais ir skirtingomis formomis. Jie yra pagrindinis energijos šaltinis. Angliavandeniai gali kauptis organizme kaip atsarginės maisto medžiagos ,kurios prireikus panaudojamos. Svarbūs, nes tam tikri angliavandeniai dalyvauja perduodant nervinius impulsus , susidarant antikūniams. Jų kiekis 100 g. duonos būna 40 – 55 g. Tai didelė organinių junginių grupė , susidedančių iš anglies, vandenilio ir deguonies. Angliavandeniai yra išskiriami į tris pagrindines grupes.

Vienas iš labiausiai duonoje randamų poligosacharidų yra pektinas.Jis yra rūgštinis polisacharidas iš augalinės medžiagos. Dėl jo tankumo ir trpimo vandenyje veirdamas jis virsta protopektinu kuris produktus padaro minkštesnius.

Riebalai – tai glicerino ir įvairių riebalų rūgščių junginiai. Jų savybės priklauso nuo jų riebiųjų rūgščių sudėties.

  • Chemija Savarankiški darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 31 puslapis (2541 žodis)
  • Chemijos savarankiški darbai
  • Microsoft Word 238 KB
  • Maisto produktų sudėties, savybių kitimo ir vertės analizė savarankiškas darbas
    10 - 7 balsai (-ų)
Maisto produktų sudėties, savybių kitimo ir vertės analizė savarankiškas darbas. (2016 m. Gegužės 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/maisto-produktu-sudeties-savybiu-kitimo-ir-vertes-analize-savarankiskas-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 14:09