Maisto racionas


Medicinos konspektas. Racionali mityba. Angliavandenių šaltinis. Vitaminai Biologinė reikšmė , funkcijos. Mineralinės medžiagos. Skaidulinės medžiagos. Energijos pusiausvyra. Ramybės energijos sąnaudos RES. Ramybės medžiagų apykaita RMA. Pagrindinės energijos sąnaudos PES. Termogeninio maisto efekto TME. Specifinis dinaminis maisto medžiagų veikimas SDV. Bendrųjų energijos sąnaudų BES sudedamosios dalys. Energijos sąnaudas lemiantys veiksniai. Bendrosios energijos sąnaudos BES. Pagrindinė medžiagų apykaita PMA. Fiziniam aktyvumui naudojama energija FANE. Fizinis aktyvumas. Fizinio aktyvumo lygis FAL. Sveika mityba. ( turi sudaryti augalinės kilmės maistas. ( - gyvulinės kilmės maistas. Kūno masės indeksas – KMI. 5 kg m. 24 99 kg m. 29 99 kg m. Sveikos mitybos taisyklės. Valgykite maistingą , įvairų , dažniau augalinės nei gyvūninės kilmės maistą. Kelis kartus per dieną valgykite duonos , kruopų , makaronų ar bulvių. Kelis kartus per dieną valgykite įvairių , dažniau šviežių , vietinių daržovių ir vaisių. Išlaikykite normalų kūno svorį kūno masės indeksas - 20 25 , kasdien aktyviai judėkite. KMI = 30 - 34 99 kg m. KMI = 35 - 39 99 kg m. KMI 40 kg m. Nutukimo kontrolės principai. Riebią mėsą ir mėsos produktus pakeiskite ankštinėmis daržovėmis , žuvimi , paukštiena ar liesa mėsa. Vartokite liesą pieną ir liesus , nesūrius pieno produktus rūgpienį , kefyrą , jogurtą , varškę , sūrį. Rinkitės maisto produktus , turinčius mažai cukraus rečiau vartokite rafinuoto cukraus , saldžių gėrimų , saldumynų. Jei vartojate alkoholį , per dieną išgerkite ne daugiau nei 2 standartinius alkoholio vienetus standartinis vienetas - 10 g alkoholio.


Dar prieš 1,5 - 2 tūkstančius metų senovės gydytojai ir filosofai pastebėjo ryšį tarp mitybos ir sveikatos. Hipokratas (460 – 377 m.pr.m.e.) pabrėžė, kad įvairių ligų gydymas siejasi su mitybos sureguliavimu, o mityba turi būti nuosaiki. Tikrosios žinios apie mitybą ir maisto medžiagų įtaką sveikatai pradėjo kauptis praeito šimtmečio pradžioje, kai mokslininkai įrodė, kad:

Atrado ir pritaikė kalorimetrijos principus, kurie leido nustatyti maisto medžiagų energetinę vertę;

Daugelis biologinių sekretų (seilės, skrandžio sultys ir kt.) gali suskaldyti baltymus, riebalus ir angliavandenius iki jų sudedamųjų dalių.

Racionali mityba yra sveikatos pagrindas, skatina fizinį ir protinį žmogaus vystymasį, gerina nuotaiką, ilgina gyvenimą. Žmogui reikia maitintis racionaliai, t.y. remiantis maisto racionu. Maisto racionas - tai yra baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų, skaidulinių medžiagų bei vandens kiekis. Maisto medžiagos yra pagrindinis energijos šaltinis. Standartinis energijos sąnaudų matavimo vienetas yra kalorija (cal), apibūdinamas kaip šilumos kiekis, kurio reikia 1 ml vandens sušildyti 1oC nuo 15oC. Kalorija yra per mažas vienetas vertinant organizmo energiją, todėl dažniau energijos metabolizmui įvertinti naudojamas matavimo vienetas - kilokalorija (kcal).

Kalorimetrinė bomba - tai hermetiškas plieninis cilindras, kuriame gryno deguonies aplinkoje sudeginamas žinomos maisto medžiagos kiekis ir matuojama išsiskyrusi šiluma. Kiek šilumos išskiria angliavandeniai ir riebalai, sudegdami kalorimetrinėje bomboje, tiek šilumos išskiria ir organizme (angliavandeniai 4,1 kcal/g ir riebalai 9,4 kcal/g). Baltymai organizme išskiria šilumos kiek mažiau (4,3 kcal/g), negu kalorimetrinėje bomboje (5,3 kcal/g), nes organizme baltymų katabolizmo metu šalia CO2 ir H2O gaunami ir azoto junginiai, iš kurių pagrindinis yra šlapalas, o jis kalorimetrinėje bomboje išskiria papildomą šilumos kiekį.

Kad organizmas atliktų fiziologines funkcijas, su maistu turi gauti visas maisto medžiagas atitinkamais kiekiais:

angliavandeniai turėtų sudaryti apie 55-75( paros maisto energetinės vertės;

riebalai turėtų sudaryti apie 15-30( paros maisto energetinės vertės;

baltymai turėtų sudaryti apie 10-15( paros maisto energetinės vertės;

skaidulines medžiagos turėtų sudaryti apie 10%;

vandens paros norma 2,0-2,5 litro;

vitaminų (normos rekomenduojamos individualiai, atsižvelgiant į amžių, lytį, fizinį aktyvumą, fiziologinius ypatumus);

mineralinių medžiagų (normos rekomenduojamos individualiai, atsižvelgiant į amžių, lytį, fizinį aktyvumą, fiziologinius ypatumus).

Angliavandenių šaltinis - daržovės, vaisiai, duonos ir pyrago gaminiai. Svarbiausia angliavandenių funkcija - organizmo aprūpinimas energija. Virškinimo trakte cukrus labai greitai suskyla į gliukozę ir fruktozę, rezorbuojasi į kraują ir jau po kelių minučių organizmas gauna energiją. 1g angliavandenių išskiria - 4,1 kcal. Pastovus cukraus kiekis kraujyje yra viena iš būtinų organizmo normalios gyvybinės veiklos sąlygų. Gliukozės kiekis kraujyje normoje yra 3,33 - 6,66 mmol/l. Pagrindinės angliavandenių funkcijos - struktūrinė, apsauginė, katalizinė, hormoninė, reguliacinė, energetinė.

Riebalų gausu gyvulinės kilmės produktuose - svieste, grietinėje, taukuose ir t.t. Pagrindinės riebalų funkcijos - struktūrinė (riebalai yra ląstelių membranų ir jų organoidų sudėtinė dalis); apsauginė (pvz., prostaglandinų pirmtakas); energetinė; mitybos (aprūpina organizmą nepakeičiamomis riebalinėmis rūgštimis); reguliacinė (dalyvauja termoreguliacijos procese); yra steroidinių hormonų sudėtinė dalis. Riebalai pagrindinis energijos šaltinis. 1g riebalų išskiria 9,4 kcal. Jų skaldymas yra daug lėtesnis procesas ir energija atsipalaiduoja po žymiai ilgesnio laiko. Sotumo jausmas pasireiškia kur kas vėliau, todėl suvalgomas didesnis maisto kiekis.

Baltymų gausu mėsoje, žuvyje, varškėje, ankštinėse daržovėse. 1g baltymų išskiria - 4,3 kcal. Jie yra organizmo statybinė medžiaga, nes yra ląstelių ir audinių struktūros pagrindas. Atlieka ir apsauginę funkciją (įeina į antikūnių sudėtį). Be struktūrinių baltymų prie baltyminių medžiagų priskiriami fermentai, hormonai, nukleoproteidai.

Su maistu gauname ir vitaminus. Jie nėra nei energetinės, nei plastinės medžiagos, tai biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, būtini gyvybiniams vyksmams. Vitaminai organizme naudojami fermentų sintezei. Jie dalyvauja daugelyje organizmo biocheminių reakcijų (medžiagų apykaitoje), palaikydami normalias organizmo funkcijas. Žmogaus organizmo ląstelėse jie nesintetinami, todėl turi būti gaunami su maistu. Kai kuriuos vitaminus (B grupės ir vitaminą K) sintetina žarnyno bakterijos, tačiau jų organizmui nepakanka.

Vandenyje tirpūs vitaminai - B1 (tiaminas), B2 (riboflavinas), B3 (nikotino rūgštis), PP (B5) (pantoteno rūgštis), B6 (piridoksolis), B9 (folio rūgštis), B12 (kobalaminas), H (biotinas), C (askorbo rūgštis).

  • Medicina Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 8 puslapiai (6001 žodis)
  • Medicinos konspektai
  • Microsoft Word 795 KB
  • Maisto racionas
    10 - 2 balsai (-ų)
Maisto racionas. (2015 m. Rugsėjo 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/maisto-racionas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 00:14