Maisto toksikologija


Maisto priedai ir ju toksikologija. Toksikologija mokslo baze. Vaistų nuo uždegimo liekanų stebėsena.

Chemijos konspektas. Pieno, mėsos, žuvų, medaus, kiaušinių, vandens cheminiai teršalai maisto grandinėje, jų poveikis žmonių sveikatai. Europos ir lietuvos cheminės maisto saugos politika. Medžiagų liekanų stebėsena hormonai. Hormonų vartojimas produkcijos gyvūnams, jų poveikis vartotojų sveikatai. Apribojimai. Hormonų liekanos maisto produktuose ir jų nustatymo metodai. Imtini organai, audiniai ir produktai tireostatikų likučiams nustatyti. Liekanų tyrimo metodai ir įranga. Antibakterinių medžiagų liekanos. Antihelmintikai, jų vartojimas produkcijos gyvūnams, poveikis aplinkai ir vartotojo sveikatai. Antihelmintikų liekanos maisto produktuose, jų nustatymo metodai. Preparatai nuo helmintozių (antihelmintikai). Preparatų nuo nematodų liekanos. Benzimidazolų ir probenzimidazolų liekanos. Heterociklinių junginių liekanos. Imidazotiazolių liekanos. Tetrahidropirimidino darinių liekanos. Makrociklinių laktonų liekanos. Preparatų nuo trematodozių liekanos. Preparatai nuo cestodų. Medžiagų veikiančių ektoparazitus (ektoparaziticidų) liekanos. Chloro ciklinių (organinių) junginių liekanos. Karbamatai. Amidinai. Piretroidai. Organinių fosforo junginių liekanos. Medžiagos veikiančios pirmuonis, jų vartojimas produkcijos gyvūnams, poveikis vartotojo sveikatai. Kokcidiostatikų liekanos maisto produktuose, jų nustatymo metodai. Sulfonamidai ir jų deriniai su diaminopirimidinais. Kraujo pirmuonis veikiantys preparatai. Beta adrenerginių receptorių agonistai ir antagonistai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, sedatyviniai preparatai, jų naudojimas produkcijos gyvūnams, poveikis vartotojų sveikatai, apribojimai. Sedatyvinės (raminamosios) medžiagos. Beta adrenerginių receptorių blokatoriai.


Grynumas ir vientisumas. Sudėtingam visuotiniam platinimo sistemų tinklui būtina griežta kokybės kontrolė kiekvienoje grandinės dalyje bei produktyvus ir veiksmingas tarptautinis bendradarbiavimas. ES remiamų mokslinių tyrimų tikslas yra patobulinti gebėjimą aptikti esamus ir naujai atsirandančius teršalus bei izoliuoti juos ir spręsti klausimus, susijusius su galimais protrūkių atvejais. Neseniai įkurta Europos maisto saugos institucija siekia užtikrinti maisto kokybę Europoje, o Europos Sąjungos remiami pažangūs moksliniai tyrimai padeda šiai institucijai vykdyti savo misiją.

Vienijimasis prieš skaidančias chemines medžiagas. Maiste esančių cheminių teršalų keliamo pavojaus sveikatai supratimas yra sudėtinga ir daugialypė užduotis, o šios svarbios srities tyrimai Europoje kol kas yra pavieniai. Įgyvendinant CASCADE projektą siekiama integruoti visų Europos šalių pastangas geriau suprasti endokrininės sistemos veiklą trikdančias chemines medžiagas, kurios veikia hormonų receptorius ląstelių branduoliuose ir gali turėti didelės įtakos fiziniam vystimuisi bei sveikatai (pavyzdžiui, smegenų arba reprodukcijos funkcijai), ir identifikuoti biologinius žymeklius, kuriuos organizmas pagamina atsakydamas į jas. Visapusiškai gvildendami šią problema, CASCADE tinklo dalyviai atliks įvairius tyrimus, apimančius fiziologijos, chemijos ir toksikologijos mokslų sritis.

Strategija. Vartotojų pasitikėjimą maisto produktų sauga pastaraisiais metais ne kartą sukrėtė bendrieji su maistu susijusių sveikatos krizių padariniai. Atsakydama į šį iššūkį, Europos Sąjunga pradėjo įgyvendinti plataus masto strategiją, siekdama žmonėms sugrąžinti tikėjimą, kad jų maistas yra saugus „nuo ūkio iki stalo“. Šią strategiją sudaro trys ramsčiai: 1. maisto ir pašarų saugos teisės aktai; 2. patikimi moksliniai patarimai, kuriais būtų galima pagrįsti sprendimus; 3. teisės aktų įgyvendinimas ir kontrolė.

Maisto ir pašarų saugos teisės aktai. 2002 m. buvo iš esmės atnaujinti teisės aktai. Juose dabar ypač pabrėžiama gyvūnų pašarų sauga, nes būtent užteršti pašarai buvo visų pagrindinių su maistu susijusių grėsmių pagrindas pastaraisiais metais. Paskutinė pagal naujuosius teisės aktus įsigaliojusi priemonė – tai reikalavimas, kad nuo 2005 m. sausio 1 d. maisto ir pašarų įmonės užtikrintų, jog visus maisto produktus, pašarus ir pašarų sudėtines dalis būtų galima tiesiogiai atsekti maisto grandinėje. 2006 m. sausio 1 d. įsigaliojo atskiros atnaujintos higienos taisyklės. Be to, ES priėmė teisės aktus, susijusius su įvairiausiais maisto saugos klausimais, kaip antai: pesticidų naudojimas, maisto papildai, dažikliai, maisto gamyboje naudojami antibiotikai bei hormonai ir su maisto produktais besiliečiantys produktai, pvz., pakuotės. Taip pat nustatytos griežtos žemės ūkio kultūrų ir maisto produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), išleidimo, rinkodaros, ženklinimo etiketėmis ir atsekamumo procedūros. Pagrindinės taisyklės taikomos visam maistui ir pašarams. Nustatytos ir konkretiems produktams – nuo mėsos iki želatinos, nuo pieno produktų iki varlių kojelių – skirtos taisyklės. ES taip pat yra atsakinga už gyvulių gerovę ūkyje ir juos gabenant, ligų prevenciją ir galimybes atsekti gyvulius visoje bendrojoje rinkoje. Siekiant veiksmingai nustatyti pavojus maisto bei pašarų srityse ir pašalinti juos pačioje pradžioje, ES veikia skubaus įspėjimo apie pavojų sistema. Kiekvienos ES valstybės vyriausybė yra nustačiusi „ankstyvo“ įspėjimo sistemą, skirtą pranešti apie tuos atvejus, kai pašarai arba maistas galėtų būti nesaugūs ir todėl kelti pavojų vartotojams susirgti, pvz., salmonelioze. Apie tai ji praneša Komisijai, kuri yra visoje ES veikiančios pranešimų sistemos centras.

  • Chemija Konspektai
  • 2013 m.
  • 50 puslapių (25326 žodžiai)
  • Chemijos konspektai
  • Microsoft Word 581 KB
  • Maisto toksikologija
    10 - 3 balsai (-ų)
Maisto toksikologija. (2013 m. Vasario 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/maisto-toksikologija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 12:52