Maisto vartojimas aplinkosaugos kontekste


Aplinkos referatas.

Įvadas. Darnus vartojimas - žalios ekonomikos link. Vartotojiška visuomenė ir jos pagrindiniai bruožai. Vartojimas ir pagrindinė jo funkcija - poreikių tenkinimas. Darnaus vartojimo poveikis aplinkai. Vartojimo sąlygojamas gamtos išteklių naudojimas. Vartojimo sąlygojama aplinkos tarša. Išvados. Literatūros sąrašas.


Darbo problema: Kaip darnus maisto išteklių vartojimas prisideda siekiant išsaugoti gamtos išteklių resursus?

Darbo tikslas: Išanalizuoti maisto vartojimo poveikį aplinkai , apibrėžti vartotojiškos visuomenės sąvoką.

Išanalizuoti gamtos išteklių resursų kiekius naudojamus maisto pramonei ir įvertinti

Europos Taryba 2006 metais atnaujino Europos darnaus vystymosi strategiją. Joje tausojančio vartojimo ir gamybos problema yra įvardijama šalia kitų šešių prioritetinių sričių, tokių kaip gamtos išteklių apsauga ir valdymas, darnaus vystymosi iššūkiai. Strategijoje akcentuojamas poreikis palaipsniui keisti dabartinį vartotojiškos visuomenės netausojantį vartojimą ir gamybą. Remiantis šia strategija Europos Komisija parengė naują vartojimo ir gamybos veiksmų planą, leidžiantį geriau identifikuoti ir įveikti egzistuojančias kliūtis tausojančiam vartojimui ir gamybai. Pagerinti visuomenės supratingumo lygį ir keisti netinkamus maisto vartojimo įpročius. Remiantis šia vystymosi strategija Aplinkos ministerija parengė naują projektą , kuriame labiau sukonkretino atskiras tausojančio vartojimo dalis. Kaip rodo studijos (EIPRO study 2006 , NAMEA 2006 ) , vieną iš didžiausių poveikių aplinkai daro begalinis maisto vartojimas. Perėjimas prie darnaus vystymosi reikalauja radikalių pasikeitimų mūsų gamybos ir vartojimo įpročiuose. Priklausomai nuo to, kaip mes naudojame išteklius, kokius produktus vartojame, kaip tvarkome susidariusias atliekas, aplinkai daroma didesnė arba mažesnė žala. Todėl subalansuotumo siekis yra efektyvesnio energijos ir išteklių panaudojimo, bei vartojimo ir gyvenimo būdo keitimo siekis.

Pažanga tausojančio vartojimo ir gamybos srityje gali būti pasiekta, jei visos interesų grupės – vyriausybė, verslas ir visuomenė – dalyvauja ir nori bendradarbiauti. Vyriausybei bus sunku įvykdyti iškeltus uždavinius, jei nebus tvirto įsipareigojimo iš verslo pusės ir visuomenės dalyvavimo. Tik efektyvūs partnerystės ryšiai gali padėti pasiekti,kad tausojančio vartojimo ir gamybos principai taptų kasdieninio gyvenimo norma. Tam reikia turėti efektyvią politiką, kuri galėtų apimti visas interesų grupes ir skatinti jų partnerystę.

Pereinamojo į tausojantį vartojimą laikotarpio politika turi būti grįsta: sąžiningu mokymusi ir strateginiu pažangos vertinimu,leidžiančiu išvengti pasikartojančių klaidų ir užtikrinančiu realius sprendimus, laisve atsisakant neveiklių esamų struktūrų ir išteklius netausojančio vartojimo bei gamybos įpročių.

  • Aplinka Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Airidas
  • 12 puslapių (2472 žodžiai)
  • Kolegija
  • Aplinkos referatai
  • Microsoft Word 35 KB
  • Maisto vartojimas aplinkosaugos kontekste
    10 - 2 balsai (-ų)
Maisto vartojimas aplinkosaugos kontekste. (2017 m. Spalio 31 d.). http://www.mokslobaze.lt/maisto-vartojimas-aplinkosaugos-kontekste.html Peržiūrėta 2017 m. Gruodžio 12 d. 20:10