Makroekonominiai rodikliai pabaltijo šalyse


Ekonomikos referatas.

Įvadas. Makroekonomika. Makroekonominiai rodikliai. Bendrasis vidaus produktas. Nedarbo lygis. Infliacija. Investicijos. Makroekonominiai rodikliai pabaltijo šalyse. Lietuvos makroekonominiai rodikliai. Latvijos makroekonominiai rodikliai. Estijos makroekonominiai rodikliai. Pabaltijos šalių makroekonominių rodiklių lyginimas. Išvados. Literatūra.


Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai atspindintys visuomenės ir šalies ekonomiką yra keli: bendrasis vidaus produktas (BVP), nedarbo lygis, infliacija, investicijos ir kt. Atliekant šalies ekonominį padėties vertinimą, ekonomistai gali ne tik apibūdinti ūkio veiklą, ekonomikos vystymosi kryptis, bet ir prognozuoti ją ar palyginti. Makroekonominiai rodikliai tarpusavyje yra glaudžiai susiję: didėjant BVP mažėja nedarbas, tuo pačiu didėja gyventojų pajamos. Kita vertus, didėjant BVP didėja ir šalies įmonių pelnas, kuris skatina visuminės paklausos augimą, kuriam didėjant auga infliacija.

Lietuva jau nuo seno yra glaudžiai susijusi su Latvija bei Estija. Visos trys Pabaltijo šalys turi daug ekonominių panašumų, bet tuo pačiu ir daug skirtumų. Atliekant makroekonominių rodiklių palyginimą, bus galima pamatyti, kuriose srityse pirmauja ar atsilieka kiekviena iš Pabaltijo šalių, kokios yra ekonominių rodiklių tendencijos 2010-2015 metais.

Darbo objektas –

Darbo tikslas – išanalizuoti makroekonominius rodiklius Pabaltijo šalyse.

Darbo uždaviniai:

Pateikti pagrindinių makroekonominių rodiklių teorinę apžvalgą.

Įvertinti BVP kitimą tiriamuoju laikotarpiu Pabaltijo šalyse.

Atskleisti nedarbo bendro lygio tendencijas Pabaltijo šalyse.

Įvertinti infliacijos kaitą Pabaltijo šalyse.

Įvertinti investicijų pokyčius Pabaltijo šalyse.

Darbo metodai: literatūros ir statistinių duomenų analizė.

Ekonomikos mokslą sudaro dvejos pagrindinės šakos: mikroekonomika ir makroekonomika. R. Vainienės knygoje Ekonomikos terminų žodynas, makroekonomika yra apibūdinama ekonomiką, kaip visumą, tirianti mokslo šaka. Makroekonomikos tyrimų objektas – ne žmogės, bet tam tikros jų grupės: vartotojai, investuotojai, valstybė ir kt. Makroekonomika nagrinėja nedarbo, infliacijos bei ekonomikos augimo reikšmes (15, 163).

B. Martinkus, V. Žilinskas knygoje Ekonomikos pagrindai teigia, kad makroekonomika susikoncentruoja visos ekonomikos veikloje ir pagrindinių jų sektorių – namų ūkio, verslo ūkių įmonių ir valstybės – sąveikoje šalies vidaus ir tarptautiniu mastu. Makroekonomika tiria visuminę šalies ekonomiką; kiek sukuriama bendrosios produkcijos, kokios yra bendrosios produkcijos pajamos, naudodamasi tokių svertų rodikliais, kaip bendrasis nacionalis produktas, bendrasis vidaus produktas, infliacijos tempai, vartojimo kainų indeksai, nedarbo lygis, pinigų pasiūla, darbo našumas, valstybės biudžeto deficitas, užsienio prekybos balansas ir kt. Makroekonomika ieško sprendimų, kaip daugiau sukurti darbo vietų, plėsti prekių gamybą bei paslaugų mastą (9, 85). Z. Pagirskienė kosnpekte Ekonomikos teorija teigia, kad makroekonomika ne tik nagrinėja šalies ekonomiką kaip visumą, bet ir padeda suvokti nuo ko priklauso šalies ekonomikos augimas ir ką reikia daryti, kad būtų pasiekti norimi rezultatai valstybėje – žemas nedarbo lygis, ekonominė laisvė, gyvenimo lygio kilimas ir kita (10, 3).

V. Snieška, V. Baumilienė, D. Bernatonytė ir kt. knygoje Makroekonomika šią mokslo šaką įvardina kaip discipliną, kuri nagrinėja ekonominę visumą arba sustambintas jos sritis (13, 23).Tuo tarpu R. Čiegis straipsnyje Makroekonomika kaip mokslas teigia, kad makroekonomika siekia suprasti bendrą vaizdą, o ne aiškintis atskiras jo detales, leidžia suvokti nuo ko priklauso šalies ekonomikos augimas ir ką reikia daryti, kokias ekonomines priemones panaudoti, kad būtų pasiekti norimi ekonomikos tikslai (1, 155). Tam pritaria ir V. Snieška, V. Baumilienė, D. Bernatonytė ir kt. knygoje Makroekonomika aprašydami makroekonomikos analizės tikslą. Makroekonomikos analizės tikslas – ne tik ekonominių procesų aiškinimas, bet ir ūkio raidos prognozavimas bei ekonominės politikos tobulinimas. Prognozavimas yra būtinas, nes turint palyginti tikslias ekonomines prognozes galima imtis atitinkamų priemonių, minimizuojančių atsiradusius trūkumus ar nuostolius. Makroekonomistai padeda ekonominės politikos kūrėjams įvertinti įvairius politikos variantus bei juos prognozuoti (13, 24).

Apibendrinant galima teigti, kad makroekonomika yra pagrindinė ekonomikos mokslo šaka, kuri nagrinėja ją kaip visumą, stambų vienetą, stambias sritis, nesigilindama į smulkesnes dalis. Svarbiausia makroekonomikai ne tik apibrėžti ir nustatyti pagrindinius rodiklius, bet taip pat ir sudaryti sąlygas bei parinkti priemones jų mažinimui bei ekonomikos augimo didinimui.

  • Ekonomika Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 21 puslapis (4847 žodžiai)
  • Kolegija
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 140 KB
  • Makroekonominiai rodikliai pabaltijo šalyse
    10 - 8 balsai (-ų)
Makroekonominiai rodikliai pabaltijo šalyse. (2016 m. Vasario 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/makroekonominiai-rodikliai-pabaltijo-salyse.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 12:00