Makroekonominių rodiklių teorinė apžvalga


Finansų projektas. Makroekonominių rodiklių teorinė apžvalga.


Pagal Sniešką V. (2005), makroekonomika – tai ekonomikos šaka, tirianti bendrą ekonominę veiklą valstybės mastu ir nagrinėjanti klausimus, aktualius valstybės lygiu: infliacijos tempus, nedarbo lygį, BVP, pinigų pasiūlą, valstybės biudžeto deficitą, šalies importą bei eksportą. Makroekonominė analizė tiria, kaip funkcionuoja ekonomikos visuma ir kokie veiksniai ją veikia. Visa tai padeda atlikti tokie tyrimo metodai:

mokslinės abstrakcijos metodas, į kurį įeina įvairūs pažinimo būdai;

analizė, indukcijos, dedukcijos ir sintezės metodas;

istorinio pažinimo metodas, kuriuo tiriama istorinė ekonomikos sistemų raida;

norminės ir pozityviosios analizės derinimas, norint sumažinti ekonomistų pažiūrų skirtumus.

Šiame darbe bus analizuojami trys pgrindiniai rodikliai:

Apibendrintai galima teigti, kad kiekvienas makroekonominis rodiklis vienaip ar kitaip yra svarbus ir duoda naudingos informacijos. Makroekonominiai rodikliai parodo vienokius ar kitokius pokyčius ekonimikoje, iš jų galima spręsti ar ekonomika yra stabili. Taigi, svarbu nagrinėti makroekonominius rodiklius, nes remiantis gauta informacija, tam tikrais veiksmais bus galima stabilizuoti šalies ūkį.

Pagal Skominą V. (2006), BVP – tai per tam tikrą laikotarpį šalyje sukurtų visų baigtinių prekių ir paslaugų vertė rinkos kainomis. BVP rodiklis paprastai parodo kalendorinio ketvirčio ar metų gamybos rezultatus ir skaičiuojamas pinigais. Tai aiškinama tuo, kad pinigai yra vienintelis mato vienetas, leidžiantis kainomis įvertinti skirtingų prekių vertes ir jas susumuoti skaičiuojant BVP.

Pagal Pagirskienę Z. (2008), BVP – tai pagrindinis makroekonomikos rodiklis, naudojamas šalies gyvenimo lygiui apibūdinti, ekonominio augimo tempams nustatyti, ūkio struktūrai apibūdinti, tarptautiniam ekonominiam bendradarbiavimui palyginti.

Galima teigti, kad BVP susideda iš penkių stambių dalių, kurios dar skirstomos į smulkesnes. Pagal O. Blanchard, bendras vidaus produktas susideda iš vartojimo, infliacijos (kapitalo, išlaidų gyvenamajam būstui), vyriausybės vartojimo, prekybos balanso (eksporto, importo), atsargų.

Kaip akcentuoja Snieška V. (2006) bei Skominas V. (2006), nors BVP yra gyventojų gerovės rodiklis, tačiau į jį nėra įtraukiama dalis visuomenės pajamų, gaunamų iš valstybės mokamų socialinių pervedimų. Vyriausybės socialiniai pervedimai – tai valstybės mokėjimai individualiems asmenims siekiant užtikrinti jų socialines garantijas. Šie pervedimai nesusiję su šelpiamų asmenų gamybine veikla ar apmokėjimu už jų paslaugas. Tokie sandoriai tai:

opašalpos gimus kūdikiui, bedarbiams, likusiems be tėvų globos vaikams, mažas pajamas turinčioms šeimoms ir kt.

  • Finansai Projektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 7 puslapiai (2293 žodžiai)
  • Universitetas
  • Finansų projektai
  • Microsoft Word 19 KB
  • Makroekonominių rodiklių teorinė apžvalga
    10 - 4 balsai (-ų)
Makroekonominių rodiklių teorinė apžvalga. (2015 m. Gruodžio 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/makroekonominiu-rodikliu-teorine-apzvalga.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 08:08