Malūnas


Lietuvių skaidrės. Mitinis poetinis žmogaus, augalų ir gyvūnų pasaulis”. Ak, tas malūnas. Pakalniškių k. pakraštyje visus pravažiuojančius ilgais naujais sparnais sveikina Kleboniškių vėjo malūnas. Malė tol, kol turėjo gerą šeimininką. Jis aukštai ant kalno stovi. Aplinkui dairos, toli mato, kiekvieną vėjo žodį. „Malūnas eina palengva. Pridusęs, užkimęs burba. Malūno sparnas, iškilęs aukštai. Malūnas, pasirodo, tikrai buvo. Tyloje tik malūno girnos ritmiškai sukasi ir mala gležnus. Malūnininkas – tai liaudies pasakų ir legendų personažas. Legenda pasakoja apie. Pats malūnas – tai visa pramonės įmonė. Reikėjo išmanyti labai daug sričių pažinti gamtą. Pirmajame malūno aukšte priimdavo grūdus malti ir atiduodavo sumaltus miltus. Trečiajame kepurinių malūnų aukšte būdavo įtaisytas mechanizmas grūdų maišams užkelti. Tautosakos kūriniuose žinomas apsėsto malūno. Tautosakos kūriniuose žinomas apsėsto malūno. Vėjo malūnai – Lyg paskutiniai dinozaurai. IIlgais sparnais skėčioja, vis toj pat vietoj tūpčioja. Keturiom rankom skėtriojas, su vėju glėbesčiuojas. “Keturi broliai vėju eit – nesiekia nė dangaus, nė žemės”. “Augęs miške, gimęs  miške, išėjo ant lauko – sukasi”. Informacijos šaltiniai.

Malūnas. (2015 m. Rugsėjo 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/malunas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 14:33