Marketingo komunikacijos konspektas


Marketingo konspektas. Marketingo komunikacijos ir rėmimo sampratos. Integruotos marketingo komunikacijos samprata. Marketingo komunikacijos procesas. Integruotos marketingo komunikacijos evoliucija. Reklaminė kampanija ir jos planavimas. Reklamos principai. Fizinio asmens duomenų naudojimas reklamoje. Klaidinanti reklama. Vidutinis vartotojas. Kriterijai, reikšmingi sprendžiant, ar reklama nėra klaidinanti. Paslėpta reklama. Paslėptos reklamos draudimas. Reklamos žymėjimas. Asmeninis pardavimas. Ryšiai su visuomene. Tiesioginis marketingas.


Marketingo komunikacijos samprata. Marketingas - daugiareikšmė sąvoka. Jis suprantamas kaip mokslinė disciplina, organizacijos veiklos sritis ar verslo filosofija arba valdymo procesas. Kalbant apie marketingą ir komunikaciją svarbu pabrėžti, kad egzistuoja daug nesusipratimų dėl įvairių naujų terminų (marketingo komunikacija, korporacinė komunikacija, integruotas marketingas ir t.t.) atsiradimo bei skirtingo jų interpretavimo. Be viso to, daug nesusikalbėjimų atsiranda dėl įvairių paties marketingo interpretacijų. Vieni jį traktuoja kaip organizacijos strategijos formavimo ir diegimo pagrindą, kiti - rėmimo kombinaciją, treti - ryšių su visuomene elementu, o dar kiti supranta marketingą labai siaurai ir priskiria jam tik reklamos funkciją. Todėl labai svarbu įvesti aiškumą tiek tarp naudojamų sąvokų, tiek tarp marketingo ir komunikacijos koncepcijų.

Pasak Smith (1992), kiekviena žinutė turi dalykinį ir jausminį turinį. Dalykinis turinys - tai verslo tikslas, o jausminis - žmogiškasis. Geras siuntėjas padarys viską, kad suderintų žinios dalykinį turinį su gavėjo žiniomis, o jausminį - su gavėjo pažiūromis.

Emocinis lygmuo yra jausmų lygmuo, kariame yra pyktis, džiaugsmas, simpatija, priešiškumas, išdidumas ir t.t. jį valdo ne mūsų protas, bet mūsų širdis, kai kas sako - mūsų pilvas, nes hormonai irgi valdo jausmus.

Kai komunikuoja skirtingo išsilavinimo žmonės, jiems suprasti vienas kitą dažnai gali būti sunku, kadangi žmogus, kurio išsilavinimas žemesnis, paprasčiausiai gali nesuprasti, ką norėjo jam pasakyti kitas, kurio išsilavinimas aukštesnis. Tas pats yra ir komunikavimo procese: pranešimas turi būti tinkamai užkoduotas, nes priešingu atveju žmogus jo nesupras arba pasirodys per daug naivus. Kai yra kultūrinių skirtumų, tuomet žmogus net nežinodamas gali ką nors pasakyti ar atlikti kokį nors gestą, kuris kitoje šalyje ar kultūroje gali reikšti visai ką kitą. Tai gali atsitikti ir šalyje, kur gyvena daug kitataučių. Todėl užkodavimo procese reikia atsižvelgti į auditorijos ypatumus, kad pranešimą lengva būtų dekoduoti ir neatsirastų klaidų, kurios galėtų įžeisti kokias nors etnines grupes.

Užkodavimo tikslumas priklauso nuo informacijos kiekio. Didesnis informacijos kiekis leidžia susidaryti tikslesnį prekės ar paslaugos bendrą vaizdą. Todėl reikia atidžiai parinkti informaciją, kurią reikia perduoti, kadangi kitu atveju dėl didelio informacijos kiekio pranešimas gali tapti sudėtingas ir žmonėms bus sunku jį dekoduoti. Jei prie kokio nors naujo buitinio prietaiso mes užrašysime tik jo techninius duomenis, o praleisime, ką jis daro, kokia iš jo nauda, tuomet daugelis gali net nežiūrėti į jį. Per didelis informacijos kiekis gali būti paprasčiausiai pamirštas, tuo pačiu ir pačios svarbiausios savybės. Todėl rengiant pranešimą reikia parinkti tik būtiniausią informaciją ir pateikti, kad ją būtų galima lengvai įsiminti.

Nešiklis (perdavimo priemonė, žinutės perdavimo kanalas). Jis skirtas norimai perduoti žinutei (pranešimui).

Masinės (visuomenės informavimo priemonės, specifiniai masinės reklamos nešikliai) - įmonė teikia informaciją visai rinkai apskritai.

Čia teikiama tik vienpusė informacija, t.y. įmonė teikia informaciją klientams ir dažniausiai taikoma dideliam vartotojų rinkos segmentui.

Asmeninės (bendraujant su vienu asmeniu tiesiogiai arba techninėmis priemonėmis) - vyksta tiesioginė komunikacija tarp organizacijos ir vieno ar kelių klientų. Čia yra abipusis informacijos pasikeitimas. Komunikacija yra suasmeninama, kuomet organizacijos atstovas komunikuoja su klientu individualiai. Tokiai komunikacijai yra priskiriamas bendravimas „akis į akį", bendravimas telefonu, elektroniniu paštu, kalbant internete.

Informacijos gavėjas - tai asmuo ar jų grupė (auditorija), galinti priimti siunčiamą žinutę (V. Pranulis ir kt., 2000). Schiffman ir Kanuk (1997) tinkamos auditorijos pasirinkimą išskiria kaip pačią svarbiausią, esminę komunikacijos strategijos sudedamąją dalį. Kaip žinia, informacijos gavėjas (pvz., vartotojas) - tai vertybė, kurią kiekvienas komunikacinio proceso organizatorius tikisi turėti savo rankose. Kaip potencialus vartotojas jis visur laukiamas, į jį sudėtos visos viltys, tik dėl jo taip stengiamasi organizuojanti efektyvų marketingo komunikacinį procesą. Komunikacinio proceso eigoje siekiama, kad informacijos gavėjų auditorija kuo tiksliau sutaptų su organizacijos pasirinkta tiksline rinka. Nes kuo tiksliau yra identifikuojama tikslinė auditorija, kuriai skiriama žinutė, tuo, aišku, didesnis komunikacijos, skirtos tai auditorijai, efektyvumas.

  • Marketingas Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 113 puslapių (36234 žodžiai)
  • Marketingo konspektai
  • Microsoft Word 769 KB
  • Marketingo komunikacijos konspektas
    10 - 3 balsai (-ų)
Marketingo komunikacijos konspektas. (2015 m. Gruodžio 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/marketingo-komunikacijos-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 14:36