Marksas


Marksas ir engelsas. K.marksas zydu klausimu. Apie demokrito natūrfilosofijos ir epikūro natūrfilosofijos skirtumą. Karlas marksas filosofija. K. marksas filosofija. Karlas marksas zydu klausimu. K. marksas ekonominiai ir filosofiniai 1844 metų rankraščiai. Marksas žydų klausimas. Žydų klausimu marksas.

Filosofijos referatas. Įvadas. K. Markso visuomenės analizė. Marksizmo atsiradimas. Filosofiniai k. Markso veikalai. ,,Demokrito natūrfilosofijos ir epikūro natūrfilosofijos skirtumas". ,„Dėl hėgelio teisės filosofijos kritikos". "Žydų klausimu". „Ekonominiai ir filosofiniai 1844 metų rankraščiai". Išvados. Literatūra.


Karlas marksas – didis filosofas gimęs 1818 metais turje, vokietijoje, žydų šeimoje. K. Marksas berlyno universitete susipažino su hėgelio filosofija, iš kurios perėmė priešybių vienybės ir kovos idėją. Iš ankstyvųjų socialistų marksas perėmė kovos principą, sujungė su hėgelio dialektika ir idealistinę poziciją pavertė materialistine. Su savo draugu f. Engelsu, fabrikantu, paruošė komunistinį manifestą šiais pagrindiniais nuostatais: visų ligšiolinių visuomenių istorija buvo klasių kovos istorija, tais prieštaravimais išreiškia vyravus laisvųjų ir vergų, patricijų ir globėjų, dvarininkų ir baudžiauninkų, cecho meistrų bei pameistrių ir darbininkų. Po feodalizmo žlugimo išsivystė dvi klasinės stovyklos: buržuazija ir proletariatas. Iš viduramžių baudžiauninkų kilo pirmieji laisvi miestų gyventojai, o iš miestiečių luomo išsivystė buržuazijos elementai.

Tuo laikotarpiu įvyko revoliucija pramonėje, nes buvo išrastos garo mašinos, milijonieriai, tos pramonės vadovai, išsikovojo politinį viešpatavimą. Buržuazija sunaikino visus pančius, kurie rišo žmogų prie jo viešpačių, žmonių tarpe liko tik grynųjų pinigų interesas, taip atsirado prekybos laisvė ir už tai mes turime būti dėkingi k. Marksui. K. Marksas ir f. Engelsas pirmąkart filosofijos istorijoje esmingai — nei ką sumenkindami, nei ką perdėdami — pabrėžė materialybės, kaip pasaulio aiškinimo principo, svarbą.

K. Marksas dar jaunystėje nusako tai labai paprastai: kad galėtų kurti teorijas, žmogus visų pirma turi būti sotus, apsirengęs ir turėti būstą, turi gyventi — su kūnu ir krauju.

Pasak k. Markso, žmogaus santykį su žmogumi nulemia tai, katras iš jų sugebėjo nuosekliau realizuoti savo buvimo interesus, kuris iš jų įgijo daugiau galios materialaus turėjimo pavidalu. Ne protas, o turėjimas lemia žmonių tarpusavio santykius. Marksas ir f. Engelsas pirmieji akcentavo pasaulio realaus protingumo būtinumą. Proto ir protingumo pasaulyje yra tiek, kiek jis egzistuoja realiai, o realiai jis egzistuoja kaip žmonių santykiai ir kaip žmogaus pagaminti daiktai.

K. Marksas ir f. Engelsas daugybę kartų yra atkreipę dėmesį, nurodinėję, perspėjinėję, kad teorija be ją įgyvendinančio žmogaus ir žmonių — niekas, kad teorija gali užmigdyti žmones, kad ja gali prisidengti tinginiai ir kvailiai. Tarptautiniam darbininkų judėjimui skirtoje ,,gotos programos kritikoje k. Marksas rašė: vienas teisingas žingsnis svarbesnis už tūkstančius programų.

Marksas. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/marksas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 16:28