Marksizmas, valstybės vaidmuo reguliuojant šalies ekonomiką


Ekonomikos referatas.

Įvadas. Marksizmas. Valstybės vaidmuo marksistinėje visuomenėje. Išvados. Literatūra.


Apibendrinant galima teigti, kad K. Markso ekonominė mintis susiformavo kaip D. Ricardo politinės ekonomijos ir G. W. F. Hegel’io (1770–1831 m.) filosofijos sintezė. Kapitalizmas ir pagimdė klasę, kuri turėjo sunaikinti kapitalistinę santvarką ir įgyvendinti socialistinius pertvarkymus. Tokia klasė yra proletariatas. Buržuazijos išnaudojamas, neturėdamas elementarių žmogaus teisių, proletariatas stoja įnirtingon kovon su savo pavergėjais. Marksizmo atsiradimas yra dėsningas istorinio vystymosi rezultatas, kuriam didelę įtaką turėjo kapitalizmo kultūros formavimasis, gamybos pakylimas, spartus technikos vystymasis. Marksizmas atsirado XIX a. 5 d-metyje. Pradiniai marksizmo teiginiai buvo išdėstyti K. Markso ir F. Engelso kartu parašytame “Komunistų partijos manifeste”, Pagrindinė marksizmo įdėja buvo ta, kad privatinė nuosavybė būsianti panaikinta, turtiniai skirtumai išnyksią. Proletarai patys planuosią ir tvarkysią gamybą, neliksią konkurencijos, skurdo ir išnaudojimo. išspausdintame 1848 m. K. Markso teorija liko neįgyvendinta arba buvo įgyvendinta tik iš dalies, tačiau palyginti su kitomis socializmo teorijomis, ji yra visuotinesnė ir logiškesnė.

Proletariato diktatūra, kaip socialistinės revoliucijos politinis principas, buvo suformuluota K. Markso ir F. Engelso. Tai logiška dialektinės materialistinės visuomenės sampratos išdava. Materialistinė visuomenės istorijos samprata visų pirma konstatavo, kad tikslingos žmonių veiklos tendencijas lemia materialiniai žmonių interesai, kuriuos savo ruožtu sąlygoja objektyvaus pobūdžio visuomeninės gamybos raida [1]. Plėtojant šią sampratą, paaiškėjo, kad visuomeninis procesas pirmiausia yra dėsninga apibrėžtų visuomenės ekonominių struktūrų kaita, kurią nulemia visuomenės gamybinių jėgų vystymasis. Nustačius, kad visuomeninis procesas yra objektyvaus pobūdžio ir kad gamybos būdai dėsningai keičiasi, kai gamybiniai santykiai neatitinka gamybinių jėgų,. socializmas buvo numatytas tiriant istorinį-ekonominį procesą, suradus priemones ekonominėje sferoje esamam konfliktui išspręsti. Kapitalistinio gamybos būdo analizė įgalino marksizmo kūrėjus padaryti išvadą, kad dėl gamybos suvisuomenėjimo tolesnė gamybos pažanga susijusi su visuomeniniu gamybos valdymu.

Apibendrinus galima teigti, kad svarbiausias Markso veikalas —„Kapitalas" yra skirtas kapitalistinės, visuomenės ekonominei santvarkai tirti. K. Marksas teigia, jog visi ligtoliniai gamybos būdai buvę paremti dirbančių žmonių išnaudojimų, nes didžiąją sukurtų gėrybių dalį pasisavindavę engėjai kapitalistai. Proletariato diktatūra, kaip socialistinės revoliucijos politinis principas, buvo suformuluota K. Markso ir F. Engelso. Tai logiška dialektinės materialistinės visuomenės sampratos išdava. Materialistinė visuomenės istorijos samprata visų pirma konstatavo, kad tikslingos žmonių veiklos tendencijas lemia materialiniai žmonių interesai, kuriuos savo ruožtu sąlygoja objektyvaus pobūdžio visuomeninės gamybos raida. Kapitalistinio gamybos būdo analizė įgalino marksizmo kūrėjus padaryti išvadą, kad dėl gamybos suvisuomenėjimo tolesnė gamybos pažanga susijusi su visuomeniniu gamybos valdymu.

  • Ekonomika Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 9 puslapiai (1960 žodžių)
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 27 KB
  • Marksizmas, valstybės vaidmuo reguliuojant šalies ekonomiką
    10 - 10 balsai (-ų)
Marksizmas, valstybės vaidmuo reguliuojant šalies ekonomiką. (2016 m. Balandžio 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/marksizmas-valstybes-vaidmuo-reguliuojant-salies-ekonomika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 22:03