Marsas referatas


Referatas apie marsa. Skaidres apie marsa. Visu planetu skaidres. Marsas referatai. Referatas astronomija marsas. Apie marsa referatas. Apie marsa skaidres. Aprasymas apie marso planeta. Referatai apie marsa nemokamai. Referatas ,,marsas".

Astronomijos referatas. Marsas – išorinė planeta, esanti arčiausiai Žemės, ketvirta pagal nuotolį nuo Saulės. Jai skiriama itin daug dėmesio. Šio amžiaus pradžioje daugelis astronomų buvo įsitikinę, kad Marse yra išsivysčiusi civilizacija. Dabar šis mitas yra sugriautas. Jau nebetikima, kad egzistuoja net ir primityvi organinė medžiaga. Marso planeta pavadinta romėnų karo dievo vardu, o jos 2 gamtiniai palydovai Fobas ir Deimas – dievo nuolatinių palydovų šunų vardais.


Marsas – išorinė planeta, esanti arčiausiai žemės, ketvirta pagal nuotolį nuo saulės. Jai skiriama itin daug dėmesio. Dabar šis mitas yra sugriautas. Marso planeta pavadinta romėnų karo dievo vardu, o jos gamtiniai palydovai fobas ir deimas – dievo nuolatinių palydovų šunų vardais.

žiūrint pro teleskopą, marsas panašus į rausvą skritulį su baltomis ašigalių kepurėmis ir tamsiais reljefiniais dariniais, kurie iš esmės nekinta. Jo vidutinis nuotolis nuo saulės yra 228 milijjonai kilometrų. Marso metai trunka 678 žemės paras, o marso para - 24 h 37 min. Negana to, marso ašies posvyris į orbitos plokštumą tik truputį didesnis negu žemės, taigi čia vyksta tokia pat metų laikų kaita, tik kiekvienas sezonas dvigubai ilgesnis negu žemėje. Kaip ir žemės, marso pietų ašigalis atsisukęs į saulę. Ties marso pusiauju vasaros vidurdienį temperatūra gali pakilti iki 16 c ir aukščiau. Naktys labai šaltos, nes plona atmosfera negali sulaikyti šilumos. Marso amžius beveik toks pat kaip ir žemės (apie 4,7 milijardo metų), bet jo tūris ir masė yra dmarso vidutinis tankis mažesnis negu žemės, skersmuo daug trumpesnis, todėl marso atmosfera tokia plona ir reta. Marso paviršiuje nėra skysto vandens, tačiau baltos jos ašigalių kepurės veikiausiai sudarytos iš vandens ledo su tam tikra sušalusio anglies dvideginio (sauso ledo) priemaiša. Ašigalių kepurių dydis kinta priklausomai nuo metų laikų; kai kepurės didžiausios, jas galima pamatyti pro nedidelį teleskopą.

Planetos atmosferoje pučia stiprūs vėjai (iki 100 m/s), kurie sukelia smėlio audras, apimančias visą planetą. Marso atmosfera susideda iš anglies dioksido (95%), azoto (. 5%), argono (15%) deguonies (. 1%), vandens garų (<. 2nustačius, kad tamsios marso paviršiaus dėmės negali būti jūros, kilo mintis, jog tai yra augmenijos plotai žemumose. Taip manyta iki 1964 m. , kai buvo paleistas kosminis aparatas maniren-4 ir pirmąkart sėkmingai nuskriejo į marsą. Paaiškėjo, kad tamsios sritys – tai ne įdubos. Dalis jų yra didingos plokštikalnės su šlaitais iš visų pusių. Kosminiai aparatai vikingai pateikė duomenų, kad kažkada marso paviršiumi tekėjo daug vandens. Rasta vingiuotų darinių, primenančių išdžiuvusias upių vagas. Beje, vėliau iškelta hipotezė, kad mįslinguosius marso kanalus išrausė išsilydžiusi lava, kažkada tekėjusi marso paviršiumi. Aukščiausi planetos kalnai yra ugnikalniai (olimpas, arsija, askrėja ir povas) aukštis 20-25 km. Planetos plutoje yra įdomu grįžti į praeitį ir prisiminti, ką astronomai galvojo apie marsą iki 1965 m.

Marsas referatas. (2011 m. Liepos 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/marsas-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 08:11