Mašinų elementų teorija


Krumpliaraciu braizymas. Svirtiniai mechanizmai. Mašinų elementai ir mechanizmai. Krumpliaratiniu pavaru klasifikavimas. Masinu elementai teorija. Krumpliaraciu klasifikacija. Reduktoriai teorija. Krumpliaratis braizymas. Krumpkiaraciu klasifikacija. Mechanizmu mechanika ir elementai spera.

Mechanikos kursinis darbas. Istorinė mokslo vystymosi apžvalga. Mašina, mechanizmas, jų klasifikacija. Laisvės laipsniai ir apibendrintos koordinatės. Kinematinės poros ir jų klasifikacija. Kinematinės grandys. Mechanizmų struktūrinė ir kinematinė schemos. Bendroji mechanizmo struktūrinė formulė. Plokščių mechanizmų struktūrinė formulė. Pasyviosios grandys. Vidiniai mechanizmo laisvumai. Aukštesnių kinematinių porų pakeitimas žemesniosiomis. Plokščių mechanizmų klasifikacija. Assūro grupės. Plokštieji svirtiniai mechanizmai psm. Keturgrandis šarnyrinis mechanizmas. Jo charakteristika. Skriejiklio – slankiklio mechanizmas. Jo charakteristika. Kulisinis mechanizmas. Jo charakteristika. Sinusinis mechanizmas. Jo charakteristika. Plokščių svirtinių mechanizmų metrinė sintezė. Keturgrandžio šarnyrinio mechanizmo metrinė sintezė. Skriejiklio-slankiklio mechanizmo metrinė sintezė. Kulisinio mechanizmo metrinė sintezė. Kinematinė mechanizmo analizė, jos uždaviniai ir metodai. Kinematinės diagramos greičių ir pagreičių analogai. Grafinis diferencijavimas. Grafinis integravimas. Ryšys tarp diferencialinės ir integralinės kreivės. Keturgrandžio šarnyrinio mechanizmo grafoanalitinė kinematika. Skriejiklio slankiklio mechanizmo grafoanalitinė kinematika. Kulisinio mechanizmo grafoanalitinė kinematika. Kumšteliniai mechanizmai, jų klasifikacija. Slėgio ir judesio perdavimo kampai kumšteliniame mechanizme. Kumštelinio mechanizmo pagrindiniai dydžiai. Sekiklio judėjimo dėsniai. Grafoanalitinis ir analitinis slėgio ir judesio perdavimo kampo nustatymo būdas. Kumštelis mechanizmas su smailiu sekliu. Dydžių nustatymas ir profilio sintezė. Kumštelinis mechanizmas su sekikliu su ritinėliu. Krumpliaratiniai mechanizmai. Perdavimo skaičius ir perdavimo santykis. Krumpliaratinių pavarų klasifikacija. Krumpliaratinių mechanizmų klasifikacija. Krumpliaračių klasifikacija. Pagrindiniai krumpliaračio dydžiai. Krumplių profilių parinkimas. Evolventė ir jos savybės. Pagrindinis sankibos dėsnis. Krumplių profilių braižymas išorinėje sankiboje. Perdengimo koeficientas. Krumpliaračių gamybos būdai. Įrankio gamybinis kontūras. Sudėtingi krumpliniai mechanizmai. Epicikliniai mechanizmai. Diferencialai ir planetiniai reduktoriai. Planetinių reduktorių krumpliaračių krumplių skaičiaus parinkimas ir parinkimo teisingumo patikrinimas. Surinkimo taisyklė. Mechanizme veikiančios jėgos. Mašinos judesio netolygumas. Masių ir jėgų redukavimas. Grafinis mašinos judėjimo dėsnio nustatymas. Vittenbauerio būdas judėjimo dėsnio nus


Smagračio įtaka į mašinos judesį. Smagračio skaičiavimas. Rotorių balansavimas. Mašinos veikimas į pamatą ir jos išsvėrimas pakeičiančiųjų masių metodu. Taik. Mech. Kursas nagrinėja mechanizmų ir mašinų tyrimų ir projektavimų klausimus. Kursas skirstomas į 2 dalis: 1) mechanizmų kinematika, kuri nagrinėja mechanizmų struktūrą, įvairių taškų judesio trajektorijas, greičius ir pagreičius. 2) mašinų dinamika duodanti bendrą supratimą apie mašinos darbą. Tm duoda pradžią mechanizmų ir mašinų projektavimui, tolimesnių detalių ir mazgų skaičiavimai duodami kitose disciplinose. Tm kaip mokslas atsirado 18a. Pab. , kai buvo išrasta garo mašina. Atsiradus garo mašinai buvo sukurta daug įvairių darbo įrengimų, kuriuos ši mašina supa, tuo būdu atsirado poreikis tobulinti sukurtus, juos tirti ir projektuoti naujus įrengimus. Mokslininkai: vilis – dirbo krumpliaratinių mechanizmų srityje; vitenbaueris – nagrinėja mechanizmuose veikiančias jėgas ir sukūrė dinaminius tyrimo metodus; čebyševas – sukūrė daug naujų originalių mechanizmų. Mašina – filosofinis apibrėžimas – įrenginys, sukurtas žmogaus ir skirtos gamtos dėsnių išaiškinimui ir jų panaudojimui tikslui palengvinti žmogaus fizinį ir protinį darbą, padidinti jo darbo našumą pilno ar dalinio pavadavimo keliu. Mūsų kurse mašinos apibrėžiamos yra konkretesnis. Mašina – mechaninius judesius atliekantis įrenginys, skirtas energiji, medžiagoms ir informacijai transformuoti. Pagal atliekamas funkcijas mašinos skirstomos į tokias klases: 1) energetinės – bet kokios rūšies energiją verčia mechaniniu darbu ir atv. 2) darbinės – gautą mechaninę energiją naudoja medžiagoms transformuoti, jos dar skirstomos į technologines (keičia detalių formą) ir transportavimo (keičia objektų padėtį) 3) informacinės – skirtos informacijai apdoroti. Skirstomos į kontrolės – valdymo, matematines. 4) kibernetinės mašinos – tai mašinos, turinčios dirbtinio intelekto požymius. Jeigu energijos, medžiagos ar informacijos transformavimas vyksta be žmogaus dalyvavimo, tai tokia mašina vadinama mašina – automatas. Tokių mašinų visuma, sujungtų tarpusavyje tam tikram technologiniam procesui atlikti vadinama automatine linija. Mechanizmas – tai kūnų sistema, kurioje visi ar keli kietų kūnų judesiai transformuojami į kitų kietų kūnų judesį.

Mašinų elementų teorija. (2012 m. Balandžio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/masinu-elementu-teorija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 15:41