Mašinų gamyba konspektas


Mechanikos konspektas. Pagrindinės mašinų Gamybos Technologijos sąvokos. Technologinio proceso koncentravimas ir diferencijavimas. Gamybos tipu klasifikavimas. Tech. proceso organizacines formos. Masinu funkcine paskirtis ir kokybe. Gaminio technines salygos ir tikslumo normos. Kokybes rodikliu nukripimai ir statistiniai jut irimo metodai. Atsitiktiniai dydziai ir ju pasiskirstymai. Konstrukcijos technologiškumas. Bazavimo pagrindai. Atramų , užspaudimo jėgų darbinių paviršių formų sutartiniai žymėjimai. Statistinės charakteristikos ir paklaidų rūšys. Kokybės rodiklių sklaidos teor kreivės ir pasiskirstymų dėsniai. Gamybinio proceso tikslumo tyrimas ir atsitiktinių veiksnių įtaka gaminio tikslumui. Bazavimo apibrėžtumas ir nustatymo tikslumas detalių apdirbimui staklėse. Bazavimo apibrėžtumu. Neapibrėžtu bazavimu. Bazes ir bazavimo principai Ap. Technologiniu baziu parinkimas. Pagr tehn baziu parinkimo principai. Baigiamojoje apdir. Detaliu tikslumo uztikrinimas technologiniame procese. Paklaidos dėl užspaudimo jėgų poveikio. Radialiniai ruosinio. Norint uztikrint nustatymo tikslumą. Paklaidos dėl įrankio dilimo. Technologines sistemos statinio derinimo paklaidos. Įtaiso nustatymas. Yrankio nustatytmas. Stakliu derinimas. Paklaidos dėl šiluminių deformacijų. Paklaidos del technologines sistemos nepakankamo standumo. Deformacijos del liekamuju itempimu.


1. Technologija – tai mokslas apie gamybos techninių procesų dėsningumą, žaliavų gamybą ir jų perdirbimą į medziagos ir toliau į naudojimo prekes. Mašinų gamybos technologija – tai mokslas nagriniejantis atskirų detalių technologinius procesus ir tų detalių jungimą į gaminį,t.y. mašiną. Technologijos procesu vadinama tik proceso dalis, kuri skiriama pakeisti medžiagos fizinėms, mechaninėms savybėms bei formai, o konkreciai detalėms pagaminti ir joms surinkti. Operacija – tai užbaigta, nedidelė, technologinio proceso dalis, kurią atlieka vienas darbininkas (arba brigada) atskiroje darbo vietoje arba atskiromis staklėmis. Be pagrindinių operacijų yra ir pagalbinės,t.y. kontrolės, žymėjimo, transportavimo ir kt. Operacija savo ruoštu dalijama į dalis vad. pakopomis. Pakopa laikomas darbas atliekamas vienu įrankiu, apdirbant vieną paviršių arba spec. įrankių apdirbant kelis iš karto paviršius. Keičiant apdirbamą paviršių ar įrankį turėsime kitą pakopą. Pakopa yra skirstoma į praėjimus. Praėjimo vad. kartojamas veiksmas atliekamas tuo pačiu įrankiu ir tais pačiais rėžimais. Detalė – tai pirminis gaminio elementas, kuris neturi išardomų dalių. Surinkimo vienetu vad. išardomas arba neišardomas gaminio elementas sudarytas iš dviejų arba daugiau surinktų detalių. Plane numatytas gaminių skaičius laiko vienetui vad. programa. Laiko tarpas nuo operacijos pradžios iki pabaigos vad. operacijos ciklu. Nustatymas – tai operacijos dalis, atliekama nekeičiant apdirbamųjų ruošinių arba surenkamųjų surinkimo vienetų įtvirtinimo. Poziciaja vad. fiksuota padėtis, kurią užima pastoviai įtvirtintas apdirbamas ruošinys, kartu su įtaisu, įrankio arba nejudamos įrengimo padeties atžvilgiu atliekant tam tikrą operacijos dalį. Technologinio proceso koncentravimas ir diferencijavimas Technologines operacijos gali būti sudaromos įvairiai. Atliekant jose po 1 pakopa t.y. diferencijuojant darbo veiksmus, arba atliekant daugiau technologiniu. veiksmu su vienu irenginiu t.y. sukoncentruojant veiksmus. Operaciju koncentravimas budingas vienetinei gamybai t.y. darbininkas stengiasi atlikti kuo daugiau darbo. Stambiaserijineje ir masineje gamyboje operacijos sudaromos tiek koncentruotai, tie diferencijuotai. Diferencijavimo atveju technologinis procesas skaidomas i elementares operacijas siekian ju laika padaryti lygu taktui. Koncentravimo atveju naudojamos spec. stakles t.y. agregatines, apdirbimo centrai, automatines linijos kur vienu pastatymu atliekama didesne darbo dalis. Serijinei gamybai t.p. budinga operaciju koncentravimo tendencija kada vienu pastatymu stengiamasi atlikti kuo daugiau darbu.

2. Gamybos tipu klasifikavimas Atsižvelgiant į gamybos apimtį, gamyba yra skirstoma į : vienetinę, serijinę, masinę. Vienetine vad. tokia gamyba, kai gaminami pavieniai skirtingų konstrukcijų ir matmenų gaminai. pakartotinai tokie gaminiai gaminami retai arba visai nebegaminami. Šiam gamybos tipui būdingos didelės darbo sąnaudos. Gamykla privalo turėti universalius įtaisus, įrankius, reikalavimai tikslumui, medžiagoms, todėl vienetiniai gaminiai arba detalės yra brangios. Šis gamybos tipas yra būdingas remonto bei įrankiniams cechams. Serijine vad. tokia gamybą, kai tos pačios serijos gaminiai yra gaminamos pasikartojančiomis partijomis. Skaičiuojant partijos dydį žiūrima, kad būtų kuo mažesnė operacijos savikaina. Partijos dydis yra nustatomas pagal šią formulę: n =N(f/F), (vnt.); N-metinė programa; f- dienų skaičius, per kurį turi būti pagaminta detalių partija; F- metinis darbo laiko fondas (F= 4015h); Atsižvelgiant į gaminių arba detalių skaičių partijoje serijinė gamyba skirstoma į: smulkiaserijinę, vidutinio serijingumo, stambiaserijinę. Būdingas serijinės gamybos bruožas yra tas, kad operacijos visuose darbo vietose periodiškai kartojasi. Masine vad. gamyba, kai gaminiai išleidžiami ritmingai pagal nustatytą taktą. Taktas – tai laiko tarpas, per kurį pagaminamas vienas gaminys. Taktas priklauso nuo gamybinės programos. t =(60*F)/N; [t];min/vnt; Šio gamybos tipo charakteringas bruožas yra tas, kad kiekvienoje darbo vietoje atliekama tik viena operacija, kuri nuolat kartojasi. Visuose gamybos etapuose turi būti išlaikytas tas pats taktas. Visų opercijų vienetiniai laikai turi būti suderinti su taktu. Masinėje gamyboje dažniausia naudojami automatai, srovinės linijos, spec. Paskirties automatinės staklės ir pan. 1) Gamybos tipas gali būti nustatomas pagal operacijų priskirimo darbo vietai koeficiento reikšmę: Kdv.=t/Tvnt. Tvnt- - vidutinis laikas reikalingas operacijai atlikti. Masine Kdv.=0,5 ÷ 1,5; Stmbiaser. Kdv.=1,6 ÷ 10; Vid. ser. Kdv.=11 ÷ 20; Smulkiaser. Kdv.=21 ÷ 40; Vienet. Kdv.>40; 2) budas yra tas kada reikia zimeti detales mase ir gamybine programa.. Tech. proceso organizacines formos Formos sios: 1) Technologinio proceso organizavimas pagal irengimu tipus. Si forma budinga vienetinei gamybai. Stakles grupuojamos pagal paskirti i grupes. Pvz.: slifavimo, tekinimo ir t.t. 2) Grupinis apdirbimas budingas serijinei gamybai. Cia stkles isdestomos pagal technologiniu operaciju eile vienai ar kelioms detalems. Operaciju laikas atskiroms staklems ne vienodas is vienos darbo vietos i kita detales perduodamos partijomis. 3) Kintama srovine linija. Cia stakles isdestytos pagal technologiniu operaciju eile kurioje kiekvienoms staklems yra skirta atskira operacija. Visu operaciju laikas suvienodintas. 4) Nuolatine srovine linija. Si forma budinga masinei gamybai. Irenginiai sustatomi pagal technologinio mproceso operacijas. Operaciju trukme grieztai vienoda ir kartotine darbo taktika. Detales nuo vienos darbo vietos i kita perduodamos konvejeriais.

  • Mechanika Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 4 puslapiai (4672 žodžiai)
  • Mechanikos konspektai
  • Microsoft Word 31 KB
  • Mašinų gamyba konspektas
    10 - 5 balsai (-ų)
Mašinų gamyba konspektas. (2015 m. Gruodžio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/masinu-gamyba-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 05:20