Mastrichto sutartis


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Ekonominės Bendrijos raida iki Mastrichto sutarties. Tikslai, iškelti prieš Mastrichto sutartį. Mastrichto sutartis. Tikslai, iškelti Mastrichto sutartyje. Mastrichto sutarties struktūra arba „Trijų ramsčių“ modelis. Sąjungos pilietybė. Ekonominė ir pinigų politika. Mastrichto kriterijai. „Sprendimų drauge“ teisė. Problemos, priimant Mastrichto sutartį. Išvados. Literatūros sąrašas.


•Mastrichto sutartis yra viena iš stambiausių politinių ir teisinių aktų per visą Europos integracijos laikotarpį. Savo reikšmingumu ji prilyginama Paryžiaus ir Romos sutartims.

•1992 m. vasario 7 d. Olandijos mieste Mastrichte 12 Europos Bendrijos šalių nutarė sukurti Europos ekonominę ir valiutinę sąjungą, išplėsti Bendrijos įgaliojimus užsienio politikos, gynybos ir kitose srityse. Todėl buvo pasirašyta Mastrichto sutartis, dar kitaip vadinama Europos Sąjungos sutartimi.

•Su Mastrichto sutartimi Bendrija akivaizdžiai peržengė savo pirminį ekonominį tikslą, t.y. sukurti tik bendrą Europos rinką. Sutartyje buvo iškelti ir kiti tikslai: skatinti darnią ir tvarią ekonominę ir socialinę pažangą; įtvirtinti savo identitetą tarptautinėje arenoje, ypač įgyvendinant bendrą užsienio ir saugumo politiką; stiprinti savo valstybių narių piliečių teisių ir interesų apsaugą įvedant Sąjungos pilietybę; plėtoti glaudų bendradarbiavimą teisingumo ir vidaus reikalų srityse; visokeriopai puoselėti Europos Sąjungos teisyną.

•Mastrichto sutartis sudaryta iš 4 dalių: Prembulė, Nauja Europos Bendrija - pirmasis ES ramstis, Užsienio politika ir gynyba - antrasis ES ramstis, Teisėsauga ir teisė - trečias sąjungos ramstis.

Mastrichto sutartis. (2013 m. Gruodžio 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/mastrichto-sutartis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 00:33