Mąstymas ir kalba konspektas


Psichologijos konspektas. Mąstymas ir kalba. Bendra mąstymo ir kalbos samprata. Istorinė mąstymo ir kalbos psichologijos apžvalga. Filosofinė mąstymo psichologija. Asociatyvinis mąstymo aiškinimas. W. Wundt ir W. James pateikiama mąstymo samprata. Empirinių mąstymo ir kalbos tyrimų pradžia. Wurzburgo mokyklos ir O. Selzo darbų reikšmė. Geštaltinės ir bihevioristinės psichologijos mąstymo ir kalbos tyrimai. J. Piaget ir L. Vygotskio idėjos. Moderniosios psichologijos pradžia kognityvinės psichologijos ir psicholingvistikos metodologinės prielaidos ir teoriniai modeliai. Žinios ir jų vidinė reprezentacija. Žinių samprata ir jų rūšys. Deklaratyvios ir atlikties žinios. Sąvokos ir kategorijos. Kategorijų reprezentavimo modeliai. Žinių vidinės pateikties problema. Paprastos vidinės pateikties formos vaizdiniai, propozicijos, veikmenys. Sudėtingos žinių laikymo formos schemos, scenarijai, mintiniai modeliai. Sąvokų formavimas ir jų raida. Samprotavimas ir argumentavimas. Samprotavimas, kaip išvadų darymo procesas. Dedukciniai ir indukciniai samprotavimai. Psichologiniai samprotavimą veikiantys veiksniai. Kasdieniai tikimybiniai samprotavimai. Tikimybinio samprotavimo euristikos. Analoginis samprotavimas. Argumentavimas. Problemų (uždavinių) sprendimas. Problemos samprata. Kognityvistai. Problemų rūšys. Praktinių problemų sprendimo dinamikos ypatumai. Kūrybinis mąstymas. Kūrybinio mąstymo samprata. Sąmoningų ir nesąmoningų procesų sąveika kūrybos metu. Kūrybinių gebėjimų problema. Laboratoriniai kūrybinio mąstymo tyrimai. Asmeninės savybės, kurios lemia kūrybiškumą,. Kūrybinio proceso modeliavimo bandymai. Realaus kūrybinio proceso analizė. Mąstymas ir kalba. Apibūdinant kalbą. Lingvistinis požiūris į sintaksę arba apie sintaksę iš lingvistinių pozicijų. Kalbos biologinis pagrindas. Kalbos vystymasis. Kalbos raida. Fonologinė raida. Reikšme-paremtas vizualinio žodžių apdorojimo palengvinimas. Vaizdinio žodžių atpažinimo modeliai. Žodžių pavadinimų modeliai. Kalbos atpažinimo modeliai. Žd atpažinimo neuropsi. Perkeltinės kalbos suvokimas.


Mąstymas ir kalba yra tai, kas ryškiausiai žmogų išskiria iš kitų būtybių, leidžia vadinti homo sapiens. Leidžia pažinti save ir ne tik žinoti, bet žinoti, kad žinai. Toks gebėjimas vadinamas protu ir ženklina visą veiklą bei buitį, nuo asmeniškų iki labai viešų dalykų: nuo individualių proto apraiškų iki mąstymo.

Pažintinė veikla įgalina žmogų kaupti žinias, pasinaudoti kitų patirtimi ir sudaro galimybes lanksčiai ir kūrybiškai prisitaikyti prie aplinkos reikalavimų ir iššūkių. Pažinimo procesas (mind) - tai bendra ir labai abstrakti sąvoka, kuri bando paaiškinti, kas tiesioginiam stebėjimui neprieinama. Tačiau žmonės apie protą turi intuityvių žinių arba supratimą, nes žino apie kokius dalykus eina kalba. Nustatyta, kad apie ketvirtus gyvenimo metus vaikai pradeda suprasti, kad aplinkiniai turi nuomonę, vaizdinius ir mintis. Jie supranta, kad išoriškai žmogus yra ramioj būsenoj, bet gali veikti mintyse. Vėliau remdamiesi savęs ir kitų stebėjimu aptinkame, kad yra individualūs skirtumai (vieni racionaliau veikiam, kiti ne taip - emocijom), galim pradėti spręsti, skirti normą, patologiją (visai nuprotavo/nugrybavo – vad. yra kažkokios apraiškos, ką priskiriam patologiniam reiškiniam). Mėginam paaiškinti tas galimas skirtumų priežastis, netgi įsigudrinam kitų mintis numatyti, arba suprasti tai, kas glūdi po metafora arba tarp eilučių (Ezopo kalboj išsakė) – kalbam apie protavimo apraiškas.

Mąstymas ir kalba konspektas. (2014 m. Birželio 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/mastymas-ir-kalba-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 19:52