Mąstymas ir kalba


Newell, simon uzdaviniu sprendimo model. Mastymas ir kalba laboratoriniai. Kaip formuojasi savokos. Newell uzdaviniu sprendimas. Vaiko mastymas ir kalba testai. Mastymas "zinoti, kad zinai". Knyga mąstymas ir kalba. 2013 lietuviu kalbos 8 potemė kalbos pavyzdys. Atmintis, mąstymas ir kalba. Psichologija ir psicholingvistika.

Psichologijos referatas. Mąstymas ir kalba. Kalba. Psicholingvistika. Mąstymas (reflection, thinking, reasoning): pierre de charden a mąstymą (reflection) apibrėžia kaip sąmonės įgytą gebėjimą atsigręžti į save ir užvaldyti save kaip objektą, gebėjimą ne tik žinoti, bet ir žinoti, kad žinai. Descartes mąstymą (cogitation) tapatina su sąmoningu žinojimu. Vėliau j. Piaget mąstymą prilygino intelektui. Dar vėliau mąstymą bandyta tyrinėti laboratorijoje ir jis apibrėžiamas kaip uždavinių sprendimas (problem solving, idėją iškėlė biheivioristai). Vertinant mąstymą kaip žinių (knowledge), informacijos apdorojimą, manyta, kad jo turinį sudaro sąvokos. Apibrėžimai buvo įvairūs, vienas populiarių (nelson, k. ) – tam tikru būdu sutvarkyta informacija, nepriklausanti nuo tiesioginio suvokimo lauko ir potencialiai pavadinama. Kalba – tai simbolių sistema; turi du esminius elementus – simbolius (žodžius) ir gramatiką (-(žodžių jungimo taisyklių rinkinys). Fonema – mažiausias garsinis kalbos vienetas. Morfema – mažiausias prasminis kalbos vienetas. Sintaksė – gramatikos dalis, nurodanti žodžių išdėstymo bei jungimo taisykles. Semantika – prasmės analizė. Kalbos ženklų sistemą žmonės naudoja daiktams, reiškiniams įvardinti (signifikacinė funkcija); ji taip pat naudojama jausmams, mintims perduoti (komunikacinė funkcija).


Mąstymas (reflection, thinking, reasoning): pierre de charden a mąstymą (reflection) apibrėžia kaip sąmonės įgytą gebėjimą atsigręžti į save ir užvaldyti save kaip objektą, gebėjimą ne tik žinoti, bet ir žinoti, kad žinai. Vėliau j. Piaget mąstymą prilygino intelektui.

ėmė formuotis kognityvinė psichologija ir mąstymą bandyta apibrėžti metaforiškai kaip informacijos apdrojimą. Žmogaus mąstymas – tai informacijos apdorojimo seka, informacijos kiekis ribotas (tiek, kiek telpa trunpalaikėje atmintyje), mąstymą galime tirti kurdami kopiuterines programas (jei kompiuteris išspręs problemą, tai įrodo, kad ir žmogus taip sprendžia (?) (a. Newell, j. Show & h. Simon, 1958).

Sąvoka – objektų, įvykių ar idėjų, turinčių panašių savybių, kategorijos. Tai mintis, kurioje užfiksuoti giminingų daiktų ir reiškinių bendri ir esminiai požymiai.

Sąvokos ir žodžio santykis. Sąvokos paprastai išreiškiamos žodžiais. Gali būti ir sąvokų be pavadinimo, nors jos galėtų būti pavadintos. Manoma, kad vaikai sukuria tam tikras sąvokas anksčiau, nei išmoksta jų pavadinimus. Kaip formuojasi sąvokos įvairiose kultūrose, kalbose, ar jos vienodos?.

Sąvokos egzistuoja sąvokų tinkle. Kai kurios sąvokos bendresnės (baldai), kitos konkretesnės (kėdė), jos turi hierarchinę struktūrą. Sąvokos yra tarsi mąstymo sudedamieji elementai. Jos padeda apibūdinti, grupuoti. Sąvoka nėra vaizdinys (nors jie abu atspindi tikrovės reiškinius); sąvokos yra labiau apibendrintos ir organizuotos. Kai kurias sąvokas kuriame pagal apibrėžimą (pvz. , trikampis), kitas – pagal prototipą.

Vidiniai mintiniai modeliai. Vienas paaiškinimų, kaip žmonės mąsto, yra, kad jis sukuria situacijos mintinį modelį (johnson-laird, 1983). Kai žmogus susiduria su problema, jis įsivaizduoja rinkinį požymių, kurie išreiškia prielaidų ryšius. Kai jau surinktos visos prielaidos, žmogus remiasi modeliu darydamas išvadą (loginis modelis).

Mąstymas ir kalba. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/mastymas-ir-kalba.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 06:05