Mąstymas referatas (2)


Psichologijos referatas.

Įvadas. Mąstymas kaip pažinimo procesas. Mąstymas ir kalba. Mąstymo rūšys. Mąstymo operacijos. Mąstymo formos. Mąstymo uždavinių sprendimas. Individualūs mąstymo skirtumai. Mąstymo sutrikimai. Mąstymo operacijų sutrikimai. Mąstymo dinamikos sutrikimai. Mąstymo motyvacijos sutrikimai. Išvados. Literatūra.


Tikslas: naudodamasi literatūriniais ir internetiniais šaltiniais, išsiaiškinti mąstymo rūšis, formas, operacijas.

Daiktų ir reiškinių esmę, prasmę, dėsningumus, priežasties ir pasekmės ryšius žmogus pažįsta mąstymu. Visas pasaulio pažinimas vyksta mąstymo operacijomis – minties veiksmais.

Bet kuris daiktas susideda iš atskirų dalių; kiekviena dalis turi savų ypatybių. Pavyzdžiui, riešutas susideda iš nevalgomo kevalo ir valgomojo branduolio. Norint išimti valgomąją riešuto dalį, reikia perskelti kevalą. Kitaip tariant, analizė yra tam tikrų objekto elementų, jo savybių, ypatumų ar vidinių ryšių išskyrimas, suskirstymas į komponentus. Mintinės analizės pavyzdžiai gali būti:

Matematinio uždavinio suskaidymas į atskiras užduotis, klausimus.

Analizės procesas žmogaus praktinėje ir mąstymo veikloje svarbus tuo, kad neišanalizavus daikto ar reiškinio dažniausiai neįmanoma jo pakankamai pažinti, suvokti, suprasti. Jokio sudėtingesnio reiškinio neįmanoma ištirti jo neišanalizavus.

Norint nustatyti ryšius, kuriais siejasi vieni objektai su kitais, būtina juos lyginti. Lyginant objektus prisieina analizuoti jų požymius, rasti skirtumus, panašumus. Lyginimo operacijomis irgi pasireiškia analizės ir sintezės tarpusavio ryšys. Lyginimas netgi traktuojamas kaip viena iš analizės ir sintezės formų. Išanalizavus lyginamus objektus, randamas bendras, esminis jų požymis – lyginimo pagrindas. Pasaulis pažystamas lyginant stebimus objektus, nustatant jų panašumus ir skirtumus. Lyginant būtina nustatyti: 1) kuo lyginami objektai yra panašūs (sakykime, kuo panašūs kepurė ir skrybėlė), 2) kuo jie skiriasi (kuo skiriasi vienas tušinukas nuo kito). Tačiau yra bendros lyginimo operacijų taisyklės:

Kiekvienas daiktas yra susijęs su kitais kokia nors esmine savybe, kurią remiantis apibendrintai priskiriamaskuriai nors daiktų klasei. Analizuojant, sintezuojant, lyginant aplinkos daiktus ir reiškinius, siekiama išsamesnių išvadų- apibendrinimų. Apibendrinimas neįmanomas be kitų mąstymo operacijų.

Abstrahavimas – viena iš pagrindinių mąstymo operacijų. Juo sukuriami apibendrinti mąstymo rezultatai – klasifikacijos, teorijos, modeliai (pavyzdžiui, atomo sandaros modelis). Gebėjimas abstrahuoti labai reikšmingas kasdieniniame gyvenime. Mintyse atsieti tai, kas svarbu, reikšminga, nuo to, kas pasireiškia atsitiktinai, prisieina beveik kiekviename žingsnyje. Rašydami atpasakojimus, mokiniai turi sudaryti būsimo rašinio planą. Įvardydami vieną kokio nors kūrinio dalį, koncentruoja dėmesį į esminę, pagrindinę kūrinio ar jo dalies mintį. Abstrahavimo (simbolizavimo) elementų aptinkama kasdieninėje žmogaus veikloje.

Sprendimas – tai mąstymo forma, kai žodžiais (mintimis) atskleidžiami ryšiai tarp realių objektų ir reiškinių. Kalbant apie sprendimą kaip mąstymo forma, būtina aptarti ir problemas. Sprendimas paprastai susijęs su motyvų kova. Vieni žmonės nusprendžia greitai, ryžtingai, kiti daug abejoja, svarsto, dvejoja – vyksta vadinamoji motyvų kova. Dėl motyvų kovos žmogus patiria stresą, vidinį asmeninį konfliktą. Sprendimą galima apibūdinti kaip pasisakymą, kurio teigiamas ar neigiamas ryšys tarp sąvokų, reiškiančių daiktus, reiškinius ar jų požymius ar savybes. Vadinasi, sprendimas vienais atvejais gali būti ką nors teigiantis ir ką nors neigiantis.

Protavimas – tai sudėtinga mąstymo forma, vieno sprendimo išvedimas iš kito. Didelė dalis žinių įgyjamos protaujant. Tokio sprendimo teisingumu nereikia įrodinėti, nes jis akivaizdus. Tačiau akivaizdūs tvirtinimai sudaro tik nedidelę dalį teisingų sprendimų. Labai dažnai sprendimų teisingumas nėra akivaizdus, savaime suprantamas. Tuomet tenka atlikti tikslinius tyrinėjimus: formuluoti klausimą, prisiminti anksčiau padarytus sprendimus, rinkti faktus, patikrinti, apmąstyti suformuluotų sprendimų teisingumą. Tokio pobūdžio mąstymo veiksniai įgauna samprotavimo forma. Daugeliu atvejų savo kasdieninėje veikloje žmogus samprotauja būtent sprendimų seka, bet ne atskirais pavieniais sprendimais. Paprastai iš dviejų ar kelių sprendimų gaunamas naujas, apibendrintas sprendimas. Protavimo pavyzdžiu gali būti ir geometrinių teorėmų išvedimas.

Indukcinis yra toks protavimas, kurio premisos (sprendimai, kuriais remiantis daroma išvada) – atskiri, konkretūs faktai, o išvada – bendras teiginys, išvedamas remiantis konkrečių atvejų stebėjimais. Dedukciniu protavimu, priešingai negu indukciniu, iš apibendrinimo daromos išvados apie atskirus reiškinius.

  • Psichologija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 19 puslapių (4229 žodžiai)
  • Psichologijos referatai
  • Microsoft Word 26 KB
  • Mąstymas referatas (2)
    10 - 3 balsai (-ų)
Mąstymas referatas (2). (2016 m. Vasario 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/mastymas-referatas-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 21:36