Matavimų statistika špera egzaminui


Statistikos egzaminas. Matavimai ir metrologijos pagrindai. Metrologijos pagrindai.matavimu paklaidos. Statistikos egzaminui. Sistemingoji paklaida. Spinduliuotes matuokliai. Matavimo prietaisų paklaidos skirstomos į. Sisteminga paklaida. Statistikos špera.

Mechanikos Špera. Sistemingosios paklaidos. Skirstinio funkcijos (paklaidų pasiskirstymo funkcijos). Atsitiktinė paklaida. Matavimo rezultatų tvarkymas. Atsitiktinių paklaidų pasiskirstymo parametras(pasiskirstymo desnis). Procesų parametrų matavimas. Jėgų, momentų, įtempčių ir deformacijų matavimo metodai. Matuojant gaunamos informacijos kiekis (informacinės matavimų teorijos pagrindai). Skysčių slėgio, greičio ir klampos matavimas slėgio matavimo prietaisai. Temperatūros matavimas. Matuojamojo dydžio keitimo procesas. Fizikiniai efektai, naudojami pirminiam keitimui. Skysčių, dujų kiekio ir debito matavimas. Spinduliuotės matuokliai. Judesio parametrų matavimas. Kinematinės paklaidos. Spinduliuotės matavimas. Koncentracijos ir sudėties matavimas.


Ankstesni mūsų tyrinėjimai rėmėsi tuo, kad sistemingoji paklaida lygi nuliui ar­ba yra tokia maža, kad jos galima nepaisyti. Sistemingosios paklaidos skirstomos į pasto­viąsias ir kintamąsias.

Pastoviosiomis vadinamos tokios matavi­mo paklaidos dedamosios, kurios yra nekin­tamos visoje matavimų serijoje.

Kintamosiomis vadinamos tokios matavi­mo paklaidos dedamosios, kurios kinta mata­vimo procese. Jos skirstomos į progresuojan­čiąsias ir periodines. Sistemingosios paklaidos, kurios atliekant matavimus monotoniškaisistemingoji paklaida d nustatyta pagal formulę: dm=m(x)-q, lieka nežinoma, nustačius matavimo rezultatų aritmetinio vidurkio matematinę viltį, kadangi nežinoma tikroji reikšmė q. Jeigu pavyktų nustatyti qr artimą tikrajai reikšmei, pakankama dm įvertinimui, galima būtų panaudoti tokią išraišką sisteminei paklaidai nustatyti(dm=). Šitą galima įvertinti, jei turime matavimo priemonę tikslesnę už darbinę. Skirtumas tarp matavimo rezultatų aritmetino vidurkio gautų darbine matavimo priemone ir to pačio dydžio matavimo rezultatų gautų pavyzdine matavimo priemone, galimas naudoti sistemingosios paklaidos įvertinimui. Jeigu neištaisyti matavimų rezultatai ir jų nuokrypiai žymiai kinta keičiant matavimo sąlygas, tokie rezultatai turi pastoviąją sistemingąją paklaidą, priklausančią nuo matavimo sąlygų. Pastovią sistemingą paklaidą galima nustatyti mataveksperimentiškai nustatant matuojamojo dydžio vertę, gaunamas dydis, kuris skiriasi nuo tikrosios matuojamojo dydžio vertės. To­dėl matuojant visuomet turėsime paklaidą. Matavimo paklaida a- tai mkadangi q nežinoma, tai nustatant mata­vimo paklaidą vietoj jos vartojama sutartinė tikroji dydžio vertė qr, kuri nustatoma iš ke­lių to dydžio matavimo rezultatų.

Analizuodami vieno arba kito dy­džio paklaidų atsiradimo pasiskirstymo dažnį tikrojo matmens atžvilgiu, galime išskirti dvi paklaidų dedamąsias - sistemingąsias ir atsi­tiktines paklaidas. Sistemingosios paklaidos gali būti eliminuotos pataisomis. Tokie rezul­tatai vadinami ištaisytaisiais. Daugeliu atvejų pavyksta nustatyti sistemingųjų paklaidų atsi­radimo priežastis ir jas pašalinti. Tarp atsitik­tinių paklaidų yra ir tokių, kurios labai skiria­si nuo vidutinių. Todėl reikia nustatyti, ar šios labai didelės paklaidos yra padarytos matuo­tojo, ar atsirado dėl staigaus matavimo sąlygų pasikeitimo - tada jas galima išbraukti iš ma­tavimo rezultatų, ar jos yra tikimybiškai dės­ningos. Netiesioginių matavimų rezultatas ap­skaičiuojamas pagal tiesioginių matavimų re­zultatus.

  • Mechanika Šperos
  • 2010 m.
  • 4 puslapiai (4609 žodžiai)
  • Mechanikos šperos
  • Microsoft Word 58 KB
  • Matavimų statistika špera egzaminui
    8 - 3 balsai (-ų)
Matavimų statistika špera egzaminui. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/matavimu-statistika-spera-egzaminui.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 15:56