Matavimų teorijos špera


Matavimu teorija ir praktika speros. Metodai spinduliuotei matuoti. Slegio jutikliai teorija. Matavimu teorija ir praktika laboratoriniu ataskaitos. Matavimu teorija ir praktika spera. Matavimu teorija. Matavimo davikliai teorija. Kampu matavimas. Technologiniai matavimai tolerancijos. Jutikliai spera egzaminui.

Mechanikos Špera. Procesų parametrų matavimas. Jėgų, momentų, įtempčių ir deformacijų matavimo metodai. Temperatūros matavimas. Skysčių slėgio, greičio ir klampos matavimas. Skysčių, dujų kiekio ir debito matavimas. Koncentracijos ir sudėties matavimas. Spinduliuotės matavimas. Matavimas apridenimu. Kampų ir kūgių tolerancijos, suleidimai, matavimas kampų tolerancijų sistema. Matavimas koordinatinėmis matavimo mašinomis. Ilgių ir kampų matavimas išorinių paviršių matavimas. Statinių matavimo paklaidų statistika. Sistemingosios paklaidos. Matavimo rezultatų tvarkymas.


Technologinių procesų matavimas - tai įvairių parametrų bei dydžių nustatymas įvai­riais matavimo metodais ir priemonėmis. Matuojant procesų parametrus gali būti nu­statomi tokie dydžiai kaip jėga, momentas, deformacijos, temperatūra, skysčių slėgis, klampa, debitas, koncentracija, drėgmė, švie­sos spinduliuotės galia, apšviestumas, skais­tis, šviesis, radioaktyviojo apšvitinimo dozės ir kt.

šiuos ir kitus parametrus ypač aktualu ma­tuoti pramonėje, transporte, gamtosaugoje, automatizuotų technologinių procesų metu, siekiant užtikrinti proceso kokybę, tikslumą, valdymą, stabilumą.

Parametrams matuoti naudojamos įvairios matavimo sistemos, sudarytos iš matavimo kei­tiklių, signalų stiprinimo sistemų, matavimo įrenginių, informacijos atiksliai išmatuoti jėgą labai svarbu nusta­tant įvairius dydžius, panaudojamus tiek vie­tiniams, tiek ir tarptautiniams atsiskaitymams. Todėl jėgos matavimo įtaisai skirstomi į tiks­lumo klases ir turi būti periodiškai tikrinami, kontroliuojami, atestuojami valstybinių ates­tavimo įstaigų.

Technikoje mechaninėms jėgoms ir mo­mentams, mechaninėms įtemptims ir defor­macijoms matuoti plačiausiai taikomi vizua­lieji, mechavizualiai matuojamieji dydžiai nustatomi apytiksliai, akimis, pavyzdžiui, matuojant jė­gas arba momentus spyruokliniais mechani­niais dinamometrais, apytiksliai nustatant me­chaninių įtempčių bei deformacijų dydį ir jų pasiskirstymą įvairios formos detalėse, maz­guose, konstrukcijose[18,33].

Mechaniniai matavimo metodai pagrįsti metalinių plokštelių arba elementų deforma-vimusi. Jie dažniausiai taikomi statinėms me­chaninėms deformacijoms matuoti [8, 19].

Elektromechaniniai matavimo metodai gali būti pagrįsti tenzometrijos principu: matuoja­ma metalinio arba puslaidininkinio tenzore-zistoriaus santykinė arba absoliučioji defor­macija [33]. Jautrusis elementas - tenzorezis-torius gali būti pakeistas, pavyzdžiui, indukty-viaisiais arba talpiniais keitikliais.

Jėgos ir momentai gali būti matuojami de­formuojant tamprius kūnus arba elementus, kurių mechaninės deformoptiniai matavimo metodai pagrįsti švie­sos spinduliuotės intensyvumo pokyčio, susi­jusio su matuojamojo objekto poslinkiu, ma­tavimu. Šį pokytį registruoja fotoelektriniai keitikliai [10, 17]. Optiniai metodai taikomi.

Varžos pokytį sustiprina stiprintuvas ir jį registruoja atskaitos prietaisas, pavyzdžiui, mi-liampermetras, skaitmeninis milivoltmetras, kalibruoti jėgos arba momento vienetais. Ar­chimedo spyruoklės susukimas turi būti pro­porcingas jos tiesiniam standumui.

  • Mechanika Šperos
  • 2010 m.
  • 5 puslapiai (8850 žodžių)
  • Mechanikos šperos
  • Microsoft Word 149 KB
  • Matavimų teorijos špera
    10 - 1 balsai (-ų)
Matavimų teorijos špera. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/matavimu-teorijos-spera.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 02 d. 22:17