Matematikos kolio klausimai


Pedagogikos Špera. Aibių sąvoka , jų elementai ir nusakymo būdai. Aibės sąvoka. Aibių teorija. Oilerio ir Veno diagramomis. Aibių rūšys. Tuščiąja aibe. Begalines ir baigtines. Aibių sąjunga ir sankirta. Aibių A ir B sankirta vadiname aibę , sudarytą iš visų bendrųjų šių aibių elementų. Aibių sankirtos savybės. Aibių A ir B sąjunga vadiname aibę , sudaryta iš visų elementų priklausančių bent vienai iš tų aibių. Aibių sąjungos radimo operaciją vadiname aibių jungimu. Aibių sąjungos savybės. Aibių skirtumas ir Dekarto sandauga. Dviejų aibių A ir B skirtumu vadiname aibę sudarytą iš aibės A elementų , nepriklausančių aibei. Aibių atimties savybės. Dekarto daugybos distributyvumo savybės. Atitiktis , jos grafas ir grafikas. Atvaizdžiai ir vienodos galios aibės. Aibių ekvivalentumo savybės. Savybė siejanti visas tarpusavyje ekvivalenčias aibes , vadinama aibės galia. Nepozicinės ir pozicinės skaičiavimo sistemos. Skaičiavimo sistema kai simbolio prasmė nepriklauso nuo jo vietos skaičiuje , vadinama nepozicine. Sveikieji neneigiami skaičiai dešimtainėje skaičių sistemoje. Ši sistema yra pozicinė , nes skaitmens pavadinimas priklauso nuo jo vietos skaičiuje. Matematikos mokymo metodika kaip mokslas , studijuojamas dalykas ir menas. Matematikos Mokymo metodikos ryšys su kitais mokslais ir jos mokslinio tyrimo metodai. Sudaryti sąlygas moksleiviams išsiugdyti matematinio raštingumo pradmenis. Bendrieji matematikos mokymo pradinėje mokykloje tikslai. Matematikos mokymo pradinėse išorinė integracija. Matematikos mokymo pradinėse vidinė integracija. Matematikos pratybų sąsiuviniai , jų paskirtis bei naudojimo ypatumai.


(A U B) x C = (AxC) U (BxC)

Skaičiavimo sistema,kai simbolio prasmė nepriklauso nuo jo vietos skaičiuje, vadinama nepozicine. Senovės egiptiečių skaičių sistemoje skaičius žymėjo įvairiais ženklais. 1 atitiko I, 10 – atvirkščią u, kaip dvi rankų poros, 100 – @, kaipsusuktas palmės lapas, 100000 piešė varlę, 1mln. – žmogus ir t.t. Egiptiečiai skaičiams žymėti vartojo tik 4 skaitmenis. Skaičiu rašė vienodai, ir naudojo vienintelę operacija – sudėtį. Senovės romėnai turi 7 skaitmenis.: I – 1, V – 5, X – 10, L – 50, C – 100, D – 500, M – 1000. Greta esantys skaitmenys yra sudedami. Pvz.; III = 3 ... Jeigu didesnis skaitmuo eina po mažesnio tai r didesnio atimamas mažesni (CMXLIX = 949, XL = 40 ... jei yra keli tūkstančiai, tai užrašome kitaip pridedam raidę m, pvz.: 54400 = LIVmCD... nepozicinės skaičiavimo sistemos yra nepritaikytos aritmetiniams veiksmams atlikti.

Šalnienė D. Čia vadovėlis vienkartinis. Išreikštas didaktinis tikslas – vaikai prieš akis turi skaičių eilę (debesėliai) integracija į pasaulio pažinimą (metų laikai). Užduotys pagal sunkumą atskirtos spalvomis. Skyriaus pabaigoje kartojimas. 3 kl. pateiktos praktinės užduotys; diskusija, galvosūkiai ir t.t.

B. Balčytis, A. Vaičiulienė. 1 knyga vieniems metams – kaip ir pas Kiseliovą – apačioje pateiktos mokytojams temos, nuo 20 psl. Numeriai, nuo 74 psl. Atsiranda testai. Čia nuo vaizdumo einama prie abstraktumo. Skirtinos užduotys, skirtingos spalvos: juoda žalia raudona. 2 kl. išskiriami puslapiai, skyriaus pabaigoje kartojimas, kontroliniai darbai, yra įsimintinų taisyklių. 3– 4 klasėse yra pateikiamos užduotys su atsakymais, yra tam tikri herojai (linksmukas, sekliukai ir t.t.

B. Balčytis. Pratybos skirtos įtvirtinimui. Pobūdis – daug daug sk. Geometrinių užduočių, taškus sujungti. Nėra priedų. Nuo 2 kl. mokomasis testas. Metams dvi dalys.

1 kl. įpranta rašyti, kad kiekvienam skaitmeniui savas langelis. Pavadinimai prieš skaičius rašomi per ½ langelio. Pratimo ar uždavinio numeris rašomas per vidurį, be užrašo Nr.. Sąsiuvinis turi būti reguliariai tikrinamas. Todėl antroje klasėje rekomenduojama turėti du sąsiuvinius.

Vykstant darbui. Stebėti ar vaikai dirba aktyviai ir savarankiškai. Silpniesiems reikia padėti individualiai. Stebint mokinius, siekti, kad užduotys būtų atliekamos teisingai

5. Pratybos: įgūdžiai įgyjami per pratybas. Pratybos turi du tikslus: jos išmoko atlikti veiksmus vis teisingiau, daug sykių kartojant tas pačias operacijas, jos geriau suprantamos. Pratybos turi atitikti šiuos reikalavimus:

įspūdis – tai frazė iš keturių žodžių. Kurdami penkiaeilius, mokiniai apmąsto temą ieško pavyzdžių aplinkoje. Tokiu būdu galima patikrinti mokinių supratimą ir įvertinti tai, ko jie išmoko. Taigi lavinant kritinį mąstymą, mokytojas turi pamokoje kurti kuo įvairiausias problemines situacijas. Visas problemas reikia susieti su vaikų pasauliu.

Pradinėje mokykloje matematika – viena iš svarbiausių pamokų. Todėl labai svarbu, kad vaikai per pamoką būtų aktyvūs, išmoktų lyginti, apibendrinti, analizuoti. Tas pačias užduotis iš vadovėlio galima atlikti žaismingai. Didaktinis žaidimas taikomas mokymo ir mokymosi procese. Didaktinis žaidimas skiriasi nuo paprasto žaidimo. Žaidžiama pagal tam tikras taisykles, tikslas suteikti mokiniams naujų žinių arba įtvirtinti įgūdžius, pakartoti tai, kas jau žinoma. Pagrindinė sąlyga – žaidimas turi būti susijęs su pamokos turiniu. Sujungdamas dvi veiklos formas žaidimą ir mokymą, mokytojas privalo darbą organizuoti taip, kad vaikai dirbtų savarankiškai ir patriotų džiaugsmą. Didaktinių žaidimų metodas ir kiti metodai yra labiausiai naudingas siekiant konkretaus tikslo, tai antroji didaktinių žaidimų taikymo sąlyga. Visų svarbiausia, kad mokytojas numatytų didaktinio žaidimo tikslą. Yra įvairiausių matematinių žaidimų t. Vieni skiriami konkretiems matematiniams gebėjimams formuoti, kiti bendram matematiniam lavinimui. Pirmokams tinka tik tie žaidimai, kurių taisyklės paprastos. Žaidimą reikia organizuoti taip, kad mokiniai ir kitą pamoką norėtų žaisti. Vaikai yra aktyvesni, kai ir mokytojas dalyvauja žaidime kaip paprastas žaidėjas. Į žaidimą reikia įtraukti visus mokinius. Su kai kuriais žaidimais mokinius galima supažindinti per pamoką, kad mokiniai juos pamėgtų ir žaistų tarpusavyje laisvalaikiu. Vienas didaktinio žaidimo pavyzdys. Gyvieji skaičiai. Vaikams prie krūtinės prisegami dideli skaitmenys. Jie tampa gyvaisiais skaičiais ir vykdo vadovaujančio mokinio nudarymus: sustoja didėjimo arba mažėjimo tvarka, vaidina traukinį ir pan. Pvz.: 1 vaidina garvežį, kiti sunumeruotus vagonus. Kad būtų galima vaidinti veiksmus galima prikabinti ir kitus matematinius ženklus – arba + taip galima žaisti daug žaidimų, pvz.; rasti savo vietą, išbėgti į priekį ir ką nors padaryti pagal tam tikrus signalus. Kitas žaidimas: žvejyba: ant kortelių nupiešiamos įvairios žuvys, o ant jų veiksmai. Korrtelės pakabinamos prie lentos. Ant mokytojo stalo padedama dėžutė. Mokiniams išdalijama po keletą kilnojamųjų skaitmenų. Kuris žino veiksmo atsakymą ir turi atitinkamą skaitmenį, eina ir sugauna žuvį, t.y. nuima nuo laikiklio žuvies kortelę ir įmeta į dėžutę. Vietoj nuimtos kortelės padeda kortelę su atitinkamu skaitmeniu. Pradinukui greitai nusibos mokytis, jei jis žinos, kad mokykloje nepatirs jokių teigiamų emocijų. Su didžiausiu noru vaikai sprendžia uždavinius, jei jiems leidžiama aktyviai dalyvauti pamokoje.

  • Pedagogika Šperos
  • 2015 m.
  • 13 puslapių (7937 žodžiai)
  • Pedagogikos šperos
  • Microsoft Word 35 KB
  • Matematikos kolio klausimai
    10 - 2 balsai (-ų)
Matematikos kolio klausimai. (2015 m. Balandžio 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/matematikos-kolio-klausimai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 23:32