Materialinių investicijų, tenkančių vienam gyventojui, kitimas


Statistikos kursinis darbas. Įvadas. Materialinių investicijų, tenkančių vienam gyventojui Lietuvos respublikoje ir vilniaus apskrityje 2000-2006 metų laikotarpyje, statistinio tyrimo samprata. Materialinių investicijų, tenkančių vienam gyventojui Lietuvos Respublikoje ir Vilniaus apskrityje 2000-2006 metų laikotarpyje, statistinio tyrimo metodai. Materialinių investicijų, tenkančių vienam gyventojui Lietuvos respublikoje ir vilniaus apskrityje 2000-2006 metų laikotarpyje, statistinio tyrimo eiga ir instrumentarijus. Materialinių investicijų, tenkančių vienam gyventojui Lietuvos respublikoje ir vilniaus apskrityje 2000-2006 metų laikotarpyje, statistinio tyrimo rezultatai. Materialinių investicijų, tenkančių vienam gyventojui Lietuvos Respublikoje ir Vilniaus apskrityje 2000-2006 metų laikotarpyje, kitimo analizė. Materialinių investicijų, tenkančių vienam gyventojui Lietuvos Respublikoje ir Vilniaus apskrityje 2000-2006 metų laikotarpyje, regionų tarpusavio sąveikos analizė. Materialinių investicijų, tenkančių vienam gyventojui Lietuvos Respublikoje ir Vilniaus apskrityje, prognozė 2007-2012 metų laikotarpiui. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai.


Materialinės investicijos Lietuvos statistikos departamento yra apibrėžiamos kaip išlaidos ilgalaikiam materialiajam turtui, kuris bus naudojamas ilgiau nei vienus metus, įsigyti, sukurti ar esamam turtui atnaujinti. Materialinės investicijos yra svarbios įmonių veiklai ir visam verslui. Verslas ir jo procesai neįsivaizduojami be investicijų. Materialinės investicijos tenkančios vienam gyventojui yra svarbus rodiklis analizuojant šalies ekonomiką. Materialinių investicijų kiekis, tenkantsi vienam gyventojui, tam tikrame šalies regione parodo jo ekonominį išssivystymą šalies kontekste. Mūsų atliktoje statistinio tyrimo analizėje nagrinėti Vilniaus apskrities savivaldybių rodikliai parodo skirtingą savivaldybių ekonominio vystymosi lygį visos apskrities mastu.

Objektas – Lietuvos Respublikos administraciniai vienetai: Vilniaus apskritis ir jos savivaldybės: Elektrėnų, Vilniaus mietso, Trakų, Vilniaus rajono, Švenčionių, Ukmergės, Šaličininkų ir Širvintų savivaldybės.

Tikslas – ištirti materialinių investicijų, tenkančių vienam gyventojui, kitimą ir patekti apibendrintus duomenis bei jų analizę.

Literatūros šaltinių atrankos ir sisteminimo metodai: chronologinė ir autorinė teminė analizės. Teksto analizės metodai. Turiniui analizuoti naudota manifestinė kontento analizė.

Materialinių investicijų, tenkančių vienam gyventojui, statitinio tyrimo sampratoje yra pateikta teorija, reikalinga duomenų analizei. Poskyryje apie statistinio tyrimo metodus pateikiami apibrėžimai, formulės, autorių nuomonė, apibendrinimai, paaiškinimai. Poskyryje apie duomenų grafinį vaizdavimą yra pateikiama teorija apie statistines lentels bei tyrimo analizei naudotus grafikus. Skyriuje apie statitistinio tyrimo eigą bei instrumentarijų yra nuosekliai paaiškinta, kaip vyko tyrimas. Nurodyta, kas buvo skaičiuota, braižyta, analizuota ir kaip tai padaryta. Paskutinėje dalyje pateikti tyrimo rezultatai. Pateikti tyrimo metu gauti duomenys bei išvados.

1. MATERIALINIŲ INVESTICIJŲ, TENKANČIŲ VIENAM GYVENTOJUI LIETUVOS RESPUBLIKOJE IR VILNIAUS APSKRITYJE 2000-2006 METŲ LAIKOTARPYJE, STATISTINIO TYRIMO SAMPRATA

1.1 Materialinių investicijų, tenkančių vienam gyventojui Lietuvos Respublikoje ir Vilniaus apskrityje 2000-2006 metų laikotarpyje, statistinio tyrimo metodai

Norint atlikti statistinę analizę, svarbu tinkamai pasirinkti tyrimo metodus. Šiame skyriuje pateiksime pagrindinius metodus, kuriais rėmėmės atliekant materilainių investicijų, tenkančių vienam gyventojui Lietuvos Respublikoje, Vilniaus apskrityje ir jos savivaldybėse, kiekio statistinę analizę. Pateikiame tyrime naudotus apibrėžimus, formules, autorių nuomones, paaiškinimus, bei gautus apibendrinimus.

Tiriant statistinių-ekonominių reiškinių kitimą yra svarbi dinamikos eilutės sąvoka. Surašytus duomenis į dinamikos eilutę lengviau suprasti ir analizuoti, pastebėti tam tikras tendencijas, daryti iš to išvadas.

Dinamikos eilutės vadinamos statistinių dydžių eilutės, parodančios socialinių-ekonominių reiškinių kitimus laiko atžvilgiu (J.Bagdanavičius, 2007; L.Kunigėlytė, 1986). Visos dinamikos eilutės turi skaitmeninę rodiklinę išraišką, vadinamą eilutės lygiu, ir laiko momentą, kuriam priklauso lygiai. Dinamikos eilutės sudarant svarbu, kad eilutės lygiai būtų suderinami, tuomet galima analizuoti.

Visuose nagrinėtuose šaltiniuose dinamikos eilutės skirstomos į momentines ir intervalines. L.Kunigėlytė intervalines eilutes vadina tokias eilutes, kuriose lygiai išreiškia reiškinio dydį per tam tikrą laikotarpį, o momentines vadina tokias, kurių lygiai parodo reiškinio dydį tam tikru momentu. J.Bagdanavičius dinamikos eilutes dar skirsto į pilnas ir nepilnas. Pilnomis vadina tokias, kuriose laiko tarpai išsidėstę vienas po kito lygiais intervalais, o nepilnomis tokias, kuriose laiko tarpai išsidėstę vienas po kito nelygiais intervalais.

J.Bagdanavičius teigia, kad tiriant socialinių – ekonominių reiškinių kitimą laiko atžvilgiu, būtina apskaičiuoti dinamikos eilutės rodiklių vidutinį dydį, atvaizduoti reiškinio raidos greitį, intensyvumą, jo vystymosi pagrindines tendencijas. Tam tikslui lyginami dinamikos eilučių lygiai. L.Kunigėlytė išskiria tokius dinamikos eilučių analitinius rodiklius: vidutinis lygis, absoliutinis padidėjimas, vidutinis absoliutinis padidėjimas, didėjimo tempas, vidutinis didėjimo tempas, padidėjimo tempas, vidutinis padidėjimo tempas ir absoliutinė padidėjimo tempo vieno procento reikšmė.

Lyginant statistinius duomenis ir skaičiuojant dinamikos eilutės analitinius rodiklius galima lyginti pagal skirtingus lygius. L.Kunigėlytė apibrėžia tą lygį, su kuriuo lyginama, baziniu, o kuris lyginamas su baziniu - lyginamuoju (ataskaitiniu). Baziniu lygiu gali būti prieš jį esantis lygis arba pradinis. J.Bagdanavičius teigia, kad jei lyginimo bazė keičiasi, gauname grandininius dinamikos eilučių rodiklius. Taip pat dinamikos eilutės turi pradinį lygį, tai pirmasis dinamikos eilutės narys, ir galutinį, tai paskutinis jos narys.

Kadangi dinamikos eilutės lygis keičiasi laiko atžvilgiu, V.Bartosevičienė teigia, jog viso laikotarpio apibendrintai dinamikai apibūdinti tikslinga išskirti ir apskaičiuoti vidutinį eilutės lygį. Jis priklauso nuo dinamikos eilučių pobūdžio ir rūšies. V.Bartosevičienė pateikia kelis vidutinį eilutės lygį nurodančius rodiklius: intervalinį vidurkį, chronologinį svertinį vidurkį, mometinį vidurkį.

  • Statistika Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • 50 puslapių (9596 žodžiai)
  • Universitetas
  • Statistikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 1144 KB
  • Materialinių investicijų, tenkančių vienam gyventojui, kitimas
    10 - 8 balsai (-ų)
Materialinių investicijų, tenkančių vienam gyventojui, kitimas. (2015 m. Balandžio 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/materialiniu-investiciju-tenkanciu-vienam-gyventojui-kitimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 19:56