Mechaniniai virpesiai


Mechanikos Špera. A1. Amplitudės dažninių charakteristikų tipai ir jų apibūdinimas. A2. Virpesių izoliavimo principai ir būdai. Jo esmę teoriškai apibrėžia teiginiai. Virpesių izoliavimas pagal paskirtį yra Aktyvusis. FGX =√ ²+ ². A3. Inercinis virpesių matavimas. Išėjimo dydis naudojamas santykinis poslinkis. Xr c xr k xr = -= Ω2cos Ω. Santykinė matavimo paklaida. ∆=( η2 - η2 ). Nestiesinių sistemų. Laisvųjų virpesių. Su. atstatomąja jėga. Kai nėra trinties , 1laisvės laipsnio sist. Van der Polio ir kt lygtis. Taikomi apytiksliai metodai. Su netiesine trintimi. Esant netiesiniam klampiajam slopinimui. Energijos balanso metodu. Kulono sausioji trintis. Kulono trinties jėga. A5. Netiesinių sistemų priverstinių virpesių ypatumai. A6. Rotorių korekcinių plokštumų parinkimas ir disbalanso leistinųjų reikšmių jose nustatymas. Mechanines sistemos dinaminio stabilumo tyrimo budai. Bendruoju atveju. Vieno ar kelių laisvės laipsnių konservatyviųjų sistemų. Lagranžo Dirichlė teoremą. Kai laisvės laipsnių skaičius didesnis už vienetą. Jeigu sistema nekonservatyvi. Rauso Gurvico. A8. Parametriniu virpesiu prigimtis. Auto virpesiu prigimtis. Sistemos judėjimo lygtis tokia aq “ – b1q ‘+ b3q ‘ cq. Autovirpesiai stacionarūs. A10. Inžinerinis kritinių velenų sukimosi greičių įvertinimas. A11. Kraštinių ir pradinių sąlygų įtaka judėjimo lygties sprendiniui strypų išilginių virpesių atvėju. Sprendinys yra. A12. Kraštinių ir pradinių sąlygų įtaka judėjimo lygties sprendiniui strypų skersinių virpesių atvėju. B1. Virpesių slopinimo parametrai. B2. Kitų slopinimo rūšių pakeitimas ekvivalentiniu klampiuoju slopinimu. B3. Virpančios sistemos poveikio susietai su ja aplinkai nustatymas.


1.Svytuokle su m mase veikia harmonine zadinimo jega Fx=F^cos Ωt. mx‘‘+cx‘+kx=F^ cos Ωt. Jos sprendinys x=xhom+xatsk. xhom->0; x= xatsk=A cos Ωt+B sin Ωt . Jeginipo zadinimo sukelti virpesiai yra harmoniniai, periodai sutampa, tik siek tiek veluoja.Tiriant virpesius, amplitude x^ pakeiciama i μ-bedimensine amplitudine funkcija, arba dinamiskumo koef. μ=x^/xstat. Dinamiskumo koef ir dazniu santykio η priklausomybe – amplitudes daznine charakteristika.Kai Ω=0 ir η=0, gauname μ(0)=1 ->statine apkrova; kai Ω=w0 ir η=1, tada μ(1)=1/(2 υ) ->rezonansas. Kai η →∞, sistema statiska. Kai slopinimo nera, υ=0, η=1, μ(1) →∞. Esant slopinimui, dinamiskumo koef. reiksmes yra baigtines. Amplitudes daznines charakteristikos maksimumas gaunamas ne susilyginus zadinimo ir tikriniam dazniams, o siek tiek anksciau.Esant plakimui (sistema tuo pat metu veikia 2 skirtingos zadinimo jegos), reakcija i zadinima nustatoma sumuojant atskiras reakcijas; kai ju dazniai artimi-plakimas.Amplitude taip pat kinta pagal sinusini desni, periodu 2π/(w1-w2). Sis periodas tuo diddesnis, kuo artimesni sumuojamu virpesiu dazniai. Esant sukamojo judesio svytuoklei, amplitudes ir fazes daznines charakteristikpos atitinkamai lieka tos pacios, kaip ir pries tai. 2.Harmominis zadinimas jega, kurios amplitude priklauso nuo daznio. Zadinimas neatsvertu masiu iscentrinemis jegomis: Fx=ur Ω2 cos Ωt. zadinimo amplitude nera pastovi, nes priklauso nuo daznio Ω.Esant nedidelems η reiksmems, virpesiai isnyksta, o esant didelems, dinaminis zadinimo poveikis pasidaro tapatus statiniam. 3.

  • Mechanika Šperos
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 2 puslapiai (3051 žodis)
  • Mechanikos šperos
  • Microsoft Word 153 KB
  • Mechaniniai virpesiai
    8.4 - 5 balsai (-ų)
Mechaniniai virpesiai. (2015 m. Lapkričio 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/mechaniniai-virpesiai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 02:34