Medicininės atliekos


Medicinos referatas. Įvadas. Medicininių atliekų klasifikacija. Infekuotos atliekos. Cheminės ir farmacinės atliekos. Radioaktyvios atliekos. Medicininių atliekų šaltiniai. Medicininių atliekų poveikis žmogaus sveikatai. Medicininių atliekų tvarkymas. Teisinis reglamentavimas. Medicininių atliekų surinkimas, rūšiavimas, pakavimas. Medicininių atliekų transportavimas. Medicininių atliekų tvarkymo technologijos. Medicininių atliekų perdirbimas. Medicininių atliekų deginimo technologija. Besisukančios degimo krosnys. Išvados. Literatūra.


mažiau nei 1 % – specialios atliekos, tokios kaip radioaktyviosios ar citostatinės.

Kiekviena medicininių atliekų grupė sudedama į tam tikrą pakuotę. Tuo pat metu atliekos ir rūšiuojamos. Rūšiuoti atliekas po surinkimo labai pavojinga, todėl griežtai draudžiama. Rūšiavimas yra priverstinė užduotis gydančiajam personalui, kurio dėmesys sutelktas į ligonių gydymą. Kad būtų išvengta klaidų, personalas turi būti apmokytas ir vadovautis aiškiomis atliekų klasifikavimo instrukcijomis. Vienas svarbiausių atliekų rūšiavimo uždavinių – atliekų, kurioms reikia ypatingo apdorojimo, kiekio sumažinimas.

Pavojingos medicininės atliekos turi būti atskirtos nuo nepavojingų medicininių bei kitų atliekų. Itin daug dėmesio reikia skirti pakuojant infekuotas atliekas, nes tai yra viena pavojingiausių medicininių atliekų grupių. PSO atliekų tvarkymo planas, kurio tikslas – optimizuoti atliekų tvarkymo parinktis nacionaliniu lygmeniu. Tinkama, saugi ir lėšas taupanti strategija iš esmės susijusi su atliekų tvarkymu, pakartotiniu panaudojimu, transportavimu ir atliekų utilizavimo pasirinkimu. Pagal PSO rekomendacijas, infekuotos atliekos turi būti ne tik atskirtos mechaniškai, bet ir turi turėti vizualinį atskyrimo požymį. PSO rekomenduoja vizualiniam infekuotų atliekų atskyrimui naudoti geltoną spalvą, kitaip tariant, infekuotas atliekas pakuoti į geltonos spalvos pakuotę. Medicininės atliekos turi būti saugomos specialioje talpykloje, aiškiai ir įskaitomai paženklintoje etiketėmis, kuriose nurodomas saugomų medicininių atliekų pavojingumo simbolis ir pavojingumo nuoroda. Etiketėje turi būti nurodyta kompetentingo asmens, turinčio teisę atidaryti talpyklą su pavojingomis medicininėmis atliekomis, vardas, pavardė, pareigos. Ant kiekvienos infekuotų atliekų pakuotės turi būti užklijuota nustatytos formos etiketė. Etiketės turi būti lengvai pastebimos ir tvirtai pritvirtintos prie pakuotės. Ant medicininių atliekų, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų, pakuočių turi būti pritvirtinti gerai matomi įspėjamieji ir pavojaus ženklai, nurodyti Pavojingų cheminių atliekų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkoje.

Atliekų tvarkytojų, kurie veža medicinines atliekas, priežiūra pagal kompetenciją paskirta Aplinkos ministerijai ir jai pavaldžiai Aplinkos apsaugos agentūrai. Agentūra organizuoja, koordinuoja ir prižiūri regionų aplinkos apsaugos departamentų, vykdančių aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, veiklą.

tik kvalifikuotam personalui. Kremacija (deginimas) – tai vienas iš pagrindinių daugelio pavojingų medicininių atliekų naikinimo metodų ir iki šiol yra plačiai naudojamas. Pastaruoju metu yra išvystyti ir alternatyvūs apdorojimo metodai, kurie tampa populiarūs. Atitinkamo apdorojimo pasirinkimas gali efektyviai sumažinti atliekų infekcinį pavojų, tačiau kartu gali sukelti pašalinį poveikį sveikatai ir aplinkai. Pavyzdžiui, deginant tam tikro tipo atliekas, o ypač tas, kurių sudėtyje yra sunkiųjų metalų arba chloro, tam tikromis sąlygomis į atmosferą gali išsiskirti toksiškų medžiagų. Laidojimas žemėje gali veikti gruntinių vandenų užteršimą, jeigu laidojimo vieta netinkamai įrengta. Alternatyviais būdais apdorotos atliekos gali būti tvarkomos kaip buitinės ar nepavojingos medicininės atliekos, t. y. deginamos bendrose krosnyse, skirtose tik visoms atliekoms, arba išvežamos į sąvartynus. Sterilizuojama laikantis vienos ar kitos įrangos sterilizacijai keliamų reikalavimų, tarp jų ir kontrolės. Sudegusių atliekų likučius galima išvežti į komunalinius sąvartynus. Klasikiniai ir iki šiol naudojami sterilizacijos metodai – terminė dezinfekcija (vandens garais, sausu karštu oru ir pan.). Sterilizacijos proceso parametrai priklauso nuo aparato techninių charakteristikų. Sterilizacijos proceso efektyvumą būtina kontroliuoti. Tam naudojami fiziniai, cheminiai ir biologiniai indikatoriai. Vienkartinio naudojimo instrumentai (įranga) sterilizuojami etilo dujomis arba jonizuojančiais spinduliais. Vienkartinės įrangos ar instrumentų pakartotinė sterilizacija draudžiama.

  • Medicina Referatai
  • 2013 m.
  • 21 puslapis (4456 žodžiai)
  • Universitetas
  • Medicinos referatai
  • Microsoft Word 3782 KB
  • Medicininės atliekos
    10 - 4 balsai (-ų)
Medicininės atliekos. (2013 m. Gruodžio 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/medicinines-atliekos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 00:11