Medicinines fizikos konspektas


Medicinine fizika konspektas. Rentgeno kabineto įrengimo fizikiniai principai.

Medicinos konspektas. Atomas. Vandenilio atomo energiniai lygmenys. Atomas. Vandenilio atomo energiniai lygmenys. Atomo energiniai lygmenys. Elektronų kvantiniai šuoliai. Vandenilis. Kvantiniai skaičiai, jų atrankos taisyklės. Atomų spinduliuotės spektras. Atominė spektroskopija medicininėje praktikoje. Atomo branduolio sandara. Elementarios dalelės jų virsmai. Atomo branduolio sandara. Elementarios dalelės jų virsmai. Radioaktyvieji izotopai. Skilimo dėsnis. Jonizuojanti spinduliuotė, jos taikymas medicinoje. Dozimetrija. Leistinos apšvitos dozės. Geometrinė Optika. Šviesos sklidimas glaudžiamuoju ir sklaidomuoju lęšiu. Optinio vaizdo susiformavimas. Lazerių (He-Ne ar kitokio) sandara, veikimo principas. Sandara. Veikimo principas. Spinduliuotės poveikis organizmui. Taikymas medicinoje. Darbo sauga. Optiniai medicininiai prietaisai, jų sandara, veikimo principai ir taikymas lupa, mikroskopas (optiniai, elektroniniai jų veikimas), šviesolaidžiai, endoskopai ir kt. Elektroninis mikroskopas. Šviesolaidžiai. Endoskopai. Rentgeno vamzdžio veikimo principas, spinduliuotės spektras. Rentgeno vamzdžio veikimo principas. Spinduliuotės spektras. Rentgeno kabineto įrengimo fizikiniai principai, darbo sauga. Rentgeno spinduliuotės sugertis audiniuose. Rentgeno spinduliuotės taikymas diagnostikoje, terapijoje. Garso bangos. Garsas apribotose aplikose. Doplerio efektas. Audiometrija, vienetai, leistinas triukšmo lygis. Garso bangos. Garso bangų parametrai. ??Garsas apribotose aplikose. Doplerio efektas. Audiometrija, vienetai. Leistinas triukšmo lygis. Garso, infragarso, ultragarso taikymas diagnostikoje, terapijoje. Medžiagos būviai. Skysčių ir dujų mechaninės savybės – slėgis. Medžiagos būviai. ??Kokios dar mechaninės savybes? Skysčių ir dujų mechaninės savybės – slėgis. Paskalio dėsnis. Archimedo dėsnis. Atmosferos slėgio matavimai. Toričelio bandymas. Skysčių tekėjimas. Toričelio lygtis. Realūs skysčiai jų tekėjimo ypatybės, klampa. Skysčių tekėjimas. ??Toričelio lygtis. Realūs skysčiai jų tekėjimo ypatybės, klampa. Lamiarusis ir turbulentinis tekėjimas. Tobulosios dujos – jų dėsniai. Realiosios dujos jų klampa. Tobulosios dujos – jų dėsniai. Realiosios dujos, jų klampa. Paviršiniai reiškiniai. Paviršiaus įtempimas, kapiliariniai reiškiniai. Paviršiniai reišiniai. Skysčių paviršiaus įtempis. Osmosas. Osmosinis slėgis. Šiluminės medžiagos savybės šiluminė talpa. Šiluminės medžiagos savybės, šiluminė talpa. Ir II termodinamikos dėsniai. Temperatūra, jos matavimas. Energijos balansas organizme būdai ir apykaita su aplinka. Temperatūra, jos matavimas. Energijos balansas organizme. Energijos balanso būdai. Nuolatinė elektros srovė. Omo dėsnis. Laidininkų jungimo būdas. Srovės ir įtampos matvimo prietaisai jų jungimas į elektrinę grandinę. Srovės ir įtampos matvimo prietaisai jų jungimas į elektrinę grandinę. Kintamoji elektros srovė. Pilnutinė varža. Omo dėsnis. Elektros poveikis žmogui, prietaisų įžeminimas. Kintamoji elektros srovė. Pilnutinė varža. Omo dėsnis. Elektros poveikis organizmui. Įžeminimas.


1. Atomas. Vandenilio atomo energiniai lygmenys. Elektronų kvantiniai šuoliai, Atomų spinduliuotės spektras.

Pirmasis Boro postulatas: atomas gali turėti tik tam tikrų pastovių būsenų, kurios vadinamos stacionariosiomis. Tokios būsenos atomo elektronai juda stacionariosiomis orbitomis. Būdamas stacionarios būsenos, atomas nespinduliuoja ir nesugeria elektromagnetinių bangų.

Atomo energija gali kisti tik diskrečiai, t.y. energija yra kvantuota. Stacionariųjų būsenų atomo energijos vertės vadinamos atomo energijos lygmenimis ir vaizduojamos horizontaliomis linijomis. Būsena, kurios energija E1 mažiausia, vadinama pagrindine. Dėl išorinio poveikio atomo energija gali padidėti (n > 1), tokios būsenos vadinamos sužadintosiomis. Energija E( = 0 atitinka atomo jonizavimą, t.y. elektrono atsiskyrimą nuo atomo

Antrasis Boro postulatas - atomui peršokant iš vienos stacionarios būsenos į kitą, išspinduliuojamas arba sugeriamas vienas fotonas. Jo energija lygi abiejų stacionariųjų būsenų energijų skirtumui:

Būsenos Em kvantinė sistema, sugėrusi energijos h fotoną, kuriam tenkinama sąlyga Em + hv = En, pereina į didesnės energijos En būseną  vyksta priverstinis sugerties šuolis. Dėl energijos tvermės dėsnio savaiminiai šuoliai En (  Em negalimi. Taigi sugerties šuoliai būna tik priverstiniai.

Pagrindinis kvantinis skaičius, žymimas n. Reikšmės yra sveikieji skaičiai. Nuo jo priklauso elektronų orbitos lygis.

Šalutinis kvantinis skaičius, žymimas l. Jis nusako elektrono orbitinį judėjimo kiekio momentą, kurį jis turi skriedamas orbita apie branduolį. Reikšmės - sveikieji skaičiai. Reikšmėms žymėti naudojami simboliai s, p, d, f. Pereinant elektronui iš vieno energijos lygmens į kitą, pagal atrankos taisyklę l reikšmė gali pasikeisti tik +/- 1.

Sukinio kvantinis skaičius, žymimas s. Jis apibūdina elektrono sukimąsi apie savo ašį, kuris visai nepriklauso nuo judėjimo apie branduolį. Šis kvantinis skaičius nusako elektrono sukinio judėjimo kiekio momento, kurį elektronas įgyja, sukdamasis aplink ašį, einančią per svorio centrą, reikšmę.

Magnetinis kvantinis skaičius, žymimas m. Nusako atomo viso judėjimo kiekio momento dedamąją išorinio magnetinio lauko kryptimi.

Atrankos taisyklės – elektronui peršokant į kitą energijos lygmenį Δn=~(gali būti bet koks), Δl=±1(būtinai keičiasi orbitos pavidalas), Δ s=0 (sukimosi kryptis nesikeičia)

Pagal atrankos taisyklę, iš visų kvantinių šuolių tėra leistini tik tie, kai šalutinis kvantinis skaičius pakinta +/- 1, visi kiti kitimai normaliomis sąlygomis nevyksta.

Paulio draudimo principas: jokioje atominėje sistemoje negali būti elektronų, kurių visi keturi kvantiniai skaičiai vienodi.

Atomų spinduliuotės spektrai yra linijiniai (juodame fone atskiros spalvotos linijos). Jie vieni nuo kitų skiriasi linijų skaičiumi, išsidėstymu ir spalvomis. Linijas galima suskirstyti į grupes, vadinamas spektro linijų serijomis.

Kiekvienas cheminis elementas turi skirtingą spektrą, todėl šie spektrai naudojami kokybinei medžiagų analizei. Tarp spektro linijos intensyvumo ir elemento koncentracijos yra tiesinė priklausomybė, todėl iš spektro galima nustatyti ne tik tam tikrą elementą, bet ir jo koncentraciją tiriamoje medžiagoje. Tai atliekama gautą spektrą lyginant su žinomais (etaloniniais) spektrais, kurie paprastai pateikiami tam skirtuose atlasuose.

Atominė sugerties spektrinė analizė yra patogus metodas įvairių cheminių elementų kiekiui nustatyti įvairios kilmės medžiagose, o atominė spinduliavimo spektrinė analizė tokių metalų aptikimui ir jų koncentracijos nustatymui, tokių elementų kaip Na, K, Ca, Mg aptikimui vandenyje, dirvožemyje ir biocheminiuose bandiniuose. Atominės sugerties spektrinės analizės metodu galima tiksliai ir greitai nustatyti elementų kiekį.

2. Atomo branduolio sandara. Elementarios dalelės jų virsmai. Radioaktyvieji izotopai, skilimo dėsnis. Dozimetrija. Leistinos apšvitos dozės.

Protonų skaičius branduolyje vadinamas atominiu skaičiumi Z. Neutronų skaičius branduolyje žymimas N. Bendras branduolio protonų ir neutronų skaičius vadinamas masės skaičiumi A ( AZX a- masės skaičius, z- protonų sk.) Branduolio krūvis yra lygus +Ze (e – elementarusis krūvis).

Protonas ir neutronas yra tos pačios dalelės, tik turinčios skirtingas sužadintąsias būsenas. Protonas yra stabilus, neutronas – ne.

Skildamos ar susidurdamos vienos su kitomis elementariosios dalelės ne subyra į sudėtines dalis, o virsta kitomis elementariosiomis dalelėmis. Pavyzdžiui, neutronas yra stabilus tik branduolyje, o laisvas jis savaime virsta protonu, elektronu ir antineutrinu. Kuo stipriau susiduria dalelės, tuo daugiau ir masyvesnių naujų dalelių atsiranda.

  • Medicina Konspektai
  • 2015 m.
  • 23 puslapiai (9371 žodis)
  • Medicinos konspektai
  • Microsoft Word 345 KB
  • Medicinines fizikos konspektas
    10 - 9 balsai (-ų)
Medicinines fizikos konspektas. (2015 m. Balandžio 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/medicinines-fizikos-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 17:36