Medienos apdirbimo staklės


Rastu apdirbimo stakles. Medzio apdirbimo stakles. Pirmoji lentpjuve. Medienos apdirbimas referatas. Rastų staklės. Darbas su medienos staklemis. Darbas su medzio apdirbimo staklemis. Gaubtiniu apdirbimo stakles. Pjuvenu skaiciavimas. Medienos apdirbimas staklemis darbai.

Mechanikos kursinis darbas. Įžanga. Medienos apdirbimo staklių atsiradimo ir vystymosi istorija. Pradiniai duomenys. Medžiagų balansas. Žaliavų sąnaudų skaičiavimai. Džiovinimas. Aparatūros pasirinkimas. Jėginiai skaičiavimai.


Nors mediena senovėje buvo naudojama kurui, statyboms bei įvairių ūkinių padargų gamybai, miško ir medienos pramonės užuomazga laikytina 16 a. Paplitęs būdinis verslas . Būdos buvo pirmosios miško verslo įmonės, gaminusios įvairios medienos sortimentus bei šalutinius produktus. Pats būdų pavadinimas kilęs nuo laikinojo tipo pastatų, kuriuose gyveno miško darbininkai. Lietuvoje būdos pirma kartą paminėtos 1379 m. Kęstučio ir jogailos paliaubų sutarty su kryžiuočių ordino magistru. Viename iš sutarties punktų buvo minima teisė steigti ir valdyti būdas, gaminančias storus ąžuolinius tąšus. Tuo metu europoje iš jų buvo gaminamos lentos laivų šonams apmušti, kubilų ir statinių šulai, degutas, derva, anglis. 1547 m. Vilniaus seimas nutarė, kad būdas galima leisti steigti tik su kunigaikščių žinia ir už tam tikrą mokestį. Taip buvo siekiama apsiginti nuo vokietijos miško pirklių antplūdžio. Po baudžiavos panaikinimo 1861 m. Ypač suklestėjo lentų gamyba specialiai įrengtose lentpjūvėse, anuomet vadintose pjūkliniai malūnai. Lentpjūvystės raidai didesnę reikšmę turėjo ir jekaterinos trečiosios 1762-1764 m. Potvarkiai draudžiantys kirvinių lentų panaudojimą ir numatantys paskolas pjūklinių malūnų statyboje. Pirmoji lentpjūvė, varoma vandeniu, pastatyta 1621 m. Griaučių dvare, raseinių rajone. 1841 m. Vilniaus ir Kauno gubernijų dvaruose veikė 28 lentpjūvės, per metus jos apdirbdavo 60000 rąstų. 1863 m. Kaune įsteigta pirmoji garinė lentpjūvė. ;1882 m. Kaune, aleksote buvo įkurtas baldų fabrikas elena , tai buvo gerai mechanizuota ir įvairiomis staklėmis (iš jav) aprūpintas baldų fabrikas, įmonėje dirbo 200 darbininkų. Auganti lentpjūvystės pramonė skatino ir įrengimų gamintojus. 20 a. Pradžioje rusijoje veikė keletas garsių įrengimus gaminančių fabrikų. 1912 m. Carinėje rusijoje buvo pagaminta įrengimų už 1,2 mln. Rublių, tačiau apie 70% buvo importuojama iš vokietijos, austrijos, anglijos ir švedijos. Nuo 1990 m. Nuodžiūvio nuostoliai yra standartiniai ir pjaunant nomisudarau lenteles , kuriose pateikti duomenys apie minimalaus , vidutinio ir maksimalaus plongalio rąstų nuodžiūvio nuostolius kpjuvenos iš prapjovų, kur gaunamos gabalinės atliekos (gaubtinės ir kraštų nuopjovos), o tai sudaro 15 – 20 % nuo bendro pjuvenų kiekio.

Pirmos grupės nuostoliai nepriklauso nuo rinkinio, bet priklausančių nuo gaminamų sortimentų matmenų. Žinant prapjovos plotį juosrąsto skersmuo viduryje mm. Žrąsto skersmuo viduryje mm.

Medienos apdirbimo staklės. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/medienos-apdirbimo-stakles.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 20:23