Medienos gaminių įmonės finansinės veiklos tyrimas


Statistikos bakalauro darbas.

Įvadas. Medienos ir jos gaminių eksporto planavimo ir organizavimo teorinis pagrindimas. Įmonės gaminių eksporto turinio teorinis aiškinimas. Eksporto tikslai ir motyvai. Eksporto planavimas ir organizavimas. Eksporto plano sudarymas. Eksporto prekių gabenimo dokumentai. Eksporto operacijų aprašymas. Atsiskaitymas už eksporto prekes. Lietuvos medienos ir jos gaminių rinkos apžvalga. Uab „Piramidus“ medienos gaminių eksporto planavimo ir organizavimo vertinimas. Uab „Piramidus“ veiklos charakteristikos. Uab „Piramidus“ eksporto organizavimo tyrimo metodika. Uab „Piramidus“ eksporto analizė. Uab „Piramidus“ ptgg (swot) analizė. Įmonės gaminių eksporto operacijų sistema. Įmonės eksporto potencialių rinkų nustatymas. Eksporto plėtros strategija. Išvados ir siūlymai. Santrauka. Summary. Bibliografinių šaltinių sąrašas. Priedas.


Darbo metodai: mokslinės literatūros ir strateginių dokumentų analizė, siekiant apžvelgti nagrinėjamą temą teoriniu aspektu, pirminių įmonės dokumentų analizė, grafiniai ir matematiniai metodai, aprašomieji ir lyginamieji metodai.

Patekimas į užsienio rinkas dažniausiai prasideda vykdant užsienio klientų užsakymus. Kartais įmonė mato rinkos galimybes ir nusprendžia išvežti savo produktus ar paslaugas.

Deficitinių išteklių įsigijimas atsargai – vienas iš pranašumų prieš konkurentus. Jei šių išteklių rinkoje pritrūks, pakils jų kaina.

Dažniausiai eksportinę veiklą įmonės pradeda nuo vadinamojo „pasyvaus eksporto“, kai siūloma pirkti produkciją vidaus rinkoje. Tačiau pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką firmų veržimuisi į tarptautines rinkas, yra tokie:

geografinė rinkų diversifikacija (skirstymas) ir to rezultatas – rizikos mažinimo

Galima išskirti keletą pirminių motyvų, kurie gali būti būdingi daugeliui įmonių, pvz.:

išaugęs įsipareigojimų lygis (įsitvirtinimas naujoje rinkoje reikalauja nemažai laiko, noro, pastangų ir resursų);

konkurencija (būtina gerai susipažinti su konkurencijos sąlygomis pasirinktoje rinkoje).

Į užsienį pervežamus krovinius turi lydėti įvairūs dokumentai. Nors Europos Sąjungoje dokumentai nėra privalomi, rekomenduojama juos turėti ir išvengti ilgo laukimo muitinėje. Pranešimai apie krovinio išsiuntimą ir pakavimo lapai dažnai naudojami kaip lydraščiai, nors kai kurie vežėjai reikalauja sąskaitos – faktūros.

Eksporto dokumentai yra skirstomi į penkias pagrindines grupes (Urbonas, 2003m.):

Dokumente įrašomi informaciniai duomenys apie prekių siuntėją ir gavėją, aprašomas krovinys, nurodomas jo svoris, kilmė, kodas, vertė, apskaičiuojami mokesčiai, pateikiami kiti rodikliai, reikalingi muitinės kontrolei ir statistikai. Remiantis muitinės deklaracija apskaičiuojami mokesčiai, kuriuos privalo sumokėti eksportuotojas. Deklaraciją sudaro 8 lapai, kurie turi skirtingą spalvinį žymėjimą ir kurių kiekvienas atlieka savo funkciją. Muitinės deklaracija reikalinga gabenant prekes iš Europos Sąjungos į trečiąsias šalis.

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir Muitų sąjungą, nuo 2004 metų panaikintos muitų sienos tarp Lietuvos ir kitų ES šalių narių. Lietuvos eksportuotojams ir importuotojams, prekiaujantiems su ES šalimis narėmis, nebereikia pildyti Bendrojo administracinio dokumento, todėl žymiai supaprastėjo prekių gabenimo formalumai. Tai reiškia, kad Muitų sąjungos narės panaikino tarpusavio prekybos apribojimus, o iš trečiųjų šalių į Muitų sąjungos teritoriją importuojamoms prekėms taikomi vienodi tarifai.

Muitinės kontrolė. Lietuvai įstojus į ES jokie muitinės formalumai prie ES vidinių sienų nėra atliekami. Gabenamų prekių nereikia pateikti muitinės kontrolei. Prie vidinių ES sienų atliekami tik pasirinkamieji muitinės tikrinimai, kuriais siekiama užkirsti kelią neteisėtam narkotikų ar kitų visuomenei pavojingų prekių gabenimui. Tokius tikrinimus atlieka ES mobiliosios muitinės grupės.

Deklaruoti prekes pagal sutartį gali tik asmuo, kuriam muitinė yra suteikusi muitinės tarpininko statusą. Nuo 2004 metų eksportuotojai turi galimybę deklaruoti prekes elektroniniu būdu, naudojantis muitinės deklaracijų apdorojimo sistema ASYCUDA. Eksportuojanti prekes įmonė privalo pasirašyti sutartį su Lietuvos Respublikos teritorine muitine ir turėti prekių elektroniniam deklaravimui tinkamą kompiuterinę įrangą. Elektroninis prekių deklaravimas labai paspartina apiforminimo procesą ir prekių judėjimą. Deklaruojant prekes, kartu su muitinės deklaracija, turi būti pateikti visi muitinės įstatyme nustatyti dokumentai.

Transportavimo dokumentai - tai tarptautiniai važtaraščiai, kurie lydi prekes nuo jų išsiuntimo momento iki jų perdavimo gavėjui. Tai:

Važtaraštis patvirtina faktą, kad prekės yra pateiktos transportuoti. Tarptautinis važtaraštis reiškia vežėjo atsakomybę už jam patikėtą vežti krovinį. Vežėjas atsako už krovinį nuo to momento, kai perima jį transportuoti, iki jo pristatymo gavėjui. Pagal Konvenciją jis atsakingas už materialinės žalos atlyginimą patyrus dalinius nuostolius arba visiškai praradus krovinį. Atlygintina suma susidaro iš sugadintų prekių vertės, pridėjus 10 proc.

Medienos gaminių įmonės finansinės veiklos tyrimas. (2016 m. Sausio 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/medienos-gaminiu-imones-finansines-veiklos-tyrimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 09:58