Medienos krovinių gabenimas


Transporto referatas. Įvadas. Medienos krovinių gabenimo sąlygos. Laivo triumų paruošimas. Krovinio masės skaičiavimas. Krovinio masės skaičiavimas naudojant laivo vandentalpos nustatymą pagal grimzdą. Laivo krovos plano sudarymas. Krovinio tvirtinimas. Medienos krovinio pakrovimo iškrovimo įranga. Krovinių griebtuvai. Stropai. Išvados. Literatūra.


Krovinys - mediena, ruošiama transportiravimui jūra turi skirtingas fizikines ir mechanines savybes, priklausomai nuo medienos rūšies iš kurios yra padaryta. Klasifikuoti medieną galima priklausomai nuo jos kokybės: ar yra kokių trūkumų (įtrūkimai, mazga, kreivumas, pelėsiai ir t.t.) prie fizikinių savybiu galima priskirti medienos drėgnį. Pagal drėgnumą mediena ir yra skirstoma.

Pagrindinis saugumo principas vežant medieną laivo denyje- tankios ir tvirtos rietuvės formavimas viso pakrovimo metu. Medienios pakrovimas ant laivo denio turi būti pritvirtintas taip, kad nepasislinktų. Tam naudojami statramsčiai, tempikliai, perraišai, kurie turi būti išdėstyti išilgai falšborto. Visi medienai tvirtinti naudojami perraišai (naitovai) kurių ribinis įtempimas ne mažesnis kaip 133kN, turi turėti jų įtempimo įrangą su tam tikra sriegių atsarga būsimam įtempimui reguliuoti. Visi perraišai turi apjuosti medieną ir turi būti pritvirtinti prie ąsų. Atstumas tarp perrraišų priklauso nuo denio krovinio aukščio perraišų tvirtinimo vietoje. Jei denio krovinio aukštis didesnis kaip 4 m, atstumas tarp perraišų- 1,5 m . Denio krovinio tvirtinmo statramsčiai turi būti pagaminti iš gana tvirtos medžiagos, parinkti, įvertinti denyje išdėstyto krovinio plotį, pastatyti ne didesniu kaip 3 m atstumu ir tvirtai pritvirtinti prie denio naudojant kampuočius, metalinius lizdus ar kitas patikimas priemones. Krovinio paslinkimo priežastys gali būti šios:

perraišų atsilaisvinimas dėl krovinio susiglaudimo reiso metu;

krovinio pasislinkimas dėl skersai laivo liuko dangčių dėl nepakankamos trinties;

nepakankamas statramsčių tvirtumas;

Geriausio tipo laivas skirtas pervežti medienos kroviniui laikomas toks laivas, kuris gali priimti ant denio ≥⅓ viso pervežamo krovinio, turinčio minimalią drėgmę.

Miškovežis turi būti vieno denio tipo, turėti laisvus didelius triumus, ilgus ir plačius denio liukus, tvirtą ir aukštą falšbortą, galingą tarpdugninę balastinę sistemą. Krovininė sistema turi būti aprūpinta didelės keliamosios galios strėlėmis ir gervėmis. Laivo paruošimas kroviniui priimti turi aprūpinti jo greitą pakrovimą, stabilumą pakrovimo metu ir plaukiant jūroj, išsaugojimą gabenamų krovinių.

Prieš pakrovimą reikia patikrinti: balastinių tankų ir vamzdynų stovį, denio liukų hermetiškumą, krovininių patalpų paruošimą, kuro ir balasto priėmimą, dažus medienos markiravimui, atramų ir naitovų paruošimą.

Gabenant miško krovinius didelę reikšmę laivo stabilumui turi balastinių tankų paruošimas, liukų paruošimas, nuorinimo vamzdžiai. Buvo daug nelaimingų atsitikimų dėl blogo paruošimo balastinių tankų, į triumus patekdavo vanduo, dėl to laivas įgaudavo didelį kreną. O taip pat sudrėgdavo pats krovinys.

Prieš kraunant medieną didelis dėmesys skiriamas vandens nepralaidumui, kiekvienam balastinio tanko liukui. Liukai turi būti prapūsti, atrastas defektas turi būti panaikintas. Po prapūtimo, vandenį paliekame tik tuose tankuose, kuriuose jis turėtų būti pagal „Informaciją apie stovumą“. Defektą reikia panaikinti taip, kad vanduo neliktų nuorinimo vamzdžiuose. Negalime palikti tankus pusiau pripildytus. Iš tų tankų, kurie turi likti tušti, reikia būtinai pilnai išsiurbti vandenį.

Balasto priėmimo metu pastoviai turime tikrinti vandens lygį bei vandens ir laisvo oro išpurškimą iš nuorinimo vamzdžių.

Žiemos metu tanko patikrinimą rekomenduojama daryti prieš įeinant į zonas su minusine temperatūra. Jeigu tankai turi šildymo sistemas, tai tikrinama ar nepraeina garai.

Laivuose kur šildymo sistema nepakankama ar iš vis neegzistuoja, balasto priėmimą rekomenduojama daryt po pakrovimo į triumus. Reikia stebėti, kad vanduo į nuorinimo vamzdžius nepatektų.

Jeigu laive yra padidinto drėgnumo krovinys, tai galima priimti mažiau balasto, atsižvelgiant į leistiną grimzlę, laivo stabilumą ir diferentą. Laivuose, kur mašinų skyrius randasi laivo gale, diferentas dažniausiai būna laivo priekyje. Todėl tokiuose laivuose reikia palikti tuščius tankus laivo priekį.

Bunkeravimas vykdomas prieš kraunant krovinį, bet ir gali būti vykdomas krovimo metu, šituo atveju bunkeravimas turi būti baigtas iki pilno pakrovimo. Kai kraunant didelį kiekį krovinio, degalus geriausia imti į bortinius tankus. Tarpinius tankus reikia užpildyti balastu ir tai pagerins laivo stabilumą plaukiant jūra. Degalų kiekis priklauso nuo degalų kainos, frachtos ir t.t.

Visos krovininės patalpos yra valomas nuo purvo, krovinių likučio ir separacijos: prieš rastų pakrovimą pakankamai išsausinti triumą, o prieš kraunant pjaunama mediena, iš kurios turi būti gaminama maisto tara būtina papildomai pravedinti.

  • Transportas Referatai
  • 2015 m.
  • 26 puslapiai (5978 žodžiai)
  • Mokykla
  • Transporto referatai
  • Microsoft Word 3198 KB
  • Medienos krovinių gabenimas
    10 - 3 balsai (-ų)
Medienos krovinių gabenimas. (2015 m. Balandžio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/medienos-kroviniu-gabenimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 05:00