Medienos kuro pasiūlos iš valstybinių ir privačių miškų įvertinimas Jonavos urėdijoje


Miškininkystės bakalauro darbas.

Įvadas. Informacijos šaltinių apžvalga. Atsinaujinantys energijos šaltiniai. Medžio biomasės pasiskirstymas. Kietojo biokuro rūšys Lietuvoje. Darbo metodai ir priemonės. Rezultatai ir jų aptarimas. Potenciali medienos kuro pasiūla pagal brandžių medynų fondą ir medžių rūšis jonavos miškų urėdijoje. Medienos kuro pasiūla, pagal kirtimų rūšis iš valstybinių ir privačių miškų jonavos urėdijoje. Malkinės medienos pasiūla iš valstybinių ir privačių miškų jonavos urėdijoje. Miško kirtimo atliekų pasiūla iš valstybinių ir privačių miškų jonavos urėdijoje. Kitų medienos kuro išteklių pasiūla iš valstybinių ir privačių miškų jonavos urėdijoje. Išvados ir rekomendacijos. Literatūra.


Dėl greitai besivystančių technologijų, ir greitėjančio gyvenimo tempo, energija tampa vis svarbesnė ne tik žmonėms, bet ir ekonominiam bei socialiniam valstybių vystymuisi. Energijos šaltiniai yra skirstomi dažniausiai į dvi grupes: atsinaujinančias ir neatsinaujinančias. Taip pat autoriai (Panwar ir kt., 2011) papildomai dar išskiria branduolinę energiją, kaip atskirą energijos šaltinį.

Autoriaus nuomone, tikslinga būtų naudoti ir didinti biomasės išteklių kiekius, nes didėjant poreikiui ir žinant jog neatsinaujinantys energijos ištekliai baigsis, reikia ieškoti alternatyvų, kurios pakeis naftos, dujų ir anglies išteklius.

Dažniausiai medienos kuras klasifikuojamas pagal jo šaltinius. Medienos atliekos – tai šakos, žievė, spygliai ir lapai, susmulkinti trupintuvu į įvairaus dydžio gabaliukus. Skiedros yra tiekiamos iš medienos perdirbimo įmonių arba ruošiamos iš malkinės medienos smulkinant ją kapoklėmis. Skiedrų paviršius santykinai lygus, dtdis maždaug vienodas (5-50 mm). Pjuvenos yra antrinis medienos pjovimo produktas. Jos būna 1-5 mm dydžio. Briketai gaminami supresuojant susmulkintą medieną į cilindro arba stačiakampio formos, didesnius kaip 25 mm gabaliukus. Panašiai gaminamas ir granuliuotas medienos kuras supresuojant išdžiovintą, smulkiai sutrupintą medieną. Granulės paprastai būna cilindro formo, mažesnio nei 25 mm skersmens. Pulverizuotas medienos kuras gaminamas iš išdžiovintos medienos žaliavos smulkinant ją į mažesnes nei 1 mm daleles (Pedišius, 2001).

Vienas iš svarbiausių kuro parametrų yra šilumongumas. Naudojamos dvi kuro šilumingumo sąvokos: viršutinis ir apatinis šilumingumas. Skiriasi jos tuo, kad nustatant viršutinį šilumingumą įvertinama degimo produktuose esančios vandens garo kondensacijos šiluma, o nustatant apatinį šilumingumą ši šiluma yra nevertinama. Kitas, ypač biokurui, svarbus parametras yra jos drėgnumas. Kuro drėgnumas paprastai charakterizuojamas santykine drėgme, t.y. drėgmės kiekiu išreikštu proc. kuro naudojimos masės atžvilgiu. Santykinė kuro drėgmė gali keistis plačiose ribose nuo 0 iki ≥ 60 %. Esant dideliam drėgnumui, kurą yra sunkiai uždegti, mažesnis jo šilumingumas, nes kure esančiam vandens kiekiui išgarinti suvartojama ne maža dalis degimo metu išsiskyrusios šilumos. 30 proc. drėgnumo medienos šilumingumas yra apie 3,4 MWh/t (Dzenajavičienė ir kt., 2011).

Autoriaus V. Kraujalio nuomone, realūs miško kirtimo atliekų ištekliai priklauso nuo: kirtimo apimčių bei kirtimo būdų, biokuro ištekliams surinkti naudojamų technologijų naujumo; miško augaviečiųtipų ir ekologinės rizikos veiksnių pasireiškimo; gyventojų gausumo ir pasiskirstymo vietovėse; paruošimo kainos, kurią vartotojai (supirkėjai) yra pasiruošę mokėti; medžių rūšies ir medyno skalsumo (Ribačiauskas, Boguckaitė, 2005).

Beržai, alksniai, vikmedžiai blogiau atželia po nupjovimo, jų metinis biomasės prieaugis nėra didelis (7-8 t/ha), tačiau šių rūšių medžiai greitai ir gerai auga nederlinguose dirvožemiuose, fiksuoja jame azotą ir taip didina dirvožemio derlingumą. Lietuvoje durpiniuse ir derllinguose mineraliniuose dirvožemiuose tikslinga auginti gluosnio žilvičio (S. viminalis), o mažiau derlinguose mineraliniuose dirvožemiuose – smailialapio ir pajūrinio karklų energetines plantacijas. Iš medžių tinkamiausios tuopos ir drebulės (ypač kai kurie ju hibridai ir greitai augantys klonai) (Dzenajavičienė ir kt., 2011). Specialistų vertinimu, dabar Lietuvoje turime tik apie 1106,09 ha energetinių išteklių. Siekiama, kad iki 2025 metų šalyje būtų įveista ne mažiau 16 tūkst. Ha plantacijų ir iš jų pagaminta 70 tūkst. Tne biomasės (Lietuvos agrarinės ir miškų mokslų centro filialas Miškų institutas 2013).

  • Miškininkystė Bakalauro darbai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Eimantas
  • 27 puslapiai (4380 žodžių)
  • Kolegija
  • Miškininkystės bakalauro darbai
  • Microsoft Word 1421 KB
  • Medienos kuro pasiūlos iš valstybinių ir privačių miškų įvertinimas Jonavos urėdijoje
    10 - 3 balsai (-ų)
Medienos kuro pasiūlos iš valstybinių ir privačių miškų įvertinimas Jonavos urėdijoje. (2017 m. Vasario 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/medienos-kuro-pasiulos-is-valstybiniu-ir-privaciu-misku-ivertinimas-jonavos-uredijoje.html Peržiūrėta 2017 m. Spalio 23 d. 21:38