Medienos pirminis apdirbimas


Miškininkystės konspektas.

Apvaliosios medienos gaminių techniniai reikalavimai. Kokybes klasifikavimas ir gaminių ženklinimas. Racionalus medžių stiebų sortimentavimas. Pjautinės medienos gamybos procesas. Rąstų pjaustymo įrenginiai pirminiuose procesuose. Pjaustymo išeigų rūšys ir charakteristika. Apibendrinamieji lentpjūvių sektorių ir didelės pridėtinės vertės medienos produktų gamybos plėtojimo aspektai. Medienos apdirbimo cechų darbo pobūdį nulemiantys ypatumai. Medienos atsargos lentpjūvėje. Pagalbiniai mechanizmai ir įrenginiai naudojami lentpjūvėje. Mechaninis medienos perdirbimo gamybinės rūšys. Gaterinė technologinė linija. Juostinių staklių pjaustymo linija. Diskinių staklių linija 15. Centravimo pozicionavimo sistema Logpos. Centravimo pozicionavimo įrenginys KSI. Kreivalinijinis pjaustymas. Frezavimo tašavimo staklių technologinės linijos.


Pjautinųjų rąstų plongalio skersmuo (be žievės) turi būti ne mažesnis kaip 14 cm. Tačiau šių sortimentų vartotojai, gaminantys lentas bei tašus, teikia pirmenybę rąstams ne plonesniems kaip 18-20 cm. Plonesni rąstai naudojami taros lentelių gamybai. Pjautinųjų rąstų ilgis gali būti 2.0 - 6.5 m. Nors gali būti specialių užsakymų ir kitokio ilgio rąstams.

Pjautinasis rąstas gaminamas su 5 - 10 cm ilgio užlaida, kuri, skaičiuojant rąsto tūrį ir kainą, neįskaitoma.

Rąsto ilgio užlaida daroma todėl, kad medienai džiūstant jos matmenys mažėja, o rąsto galai trūkinėja.

Taigi rąsto ilgio užlaida daroma neišvengiamiems medienos nuostoliams padengti. Reglamentuojami taip pat medienos kokybės rodikliai.

Pirmiausia rąstas turi būti tinkamai nugenėtas - atviros šakos turi būti nukirstos arba nupjautos lygiai su rąsto paviršiumi.

Rąstų galų barzdos, prieššakniniai sustorėjimai ir gumbai nupjaunami. Rąstų galų pjūviai turi būti beveik statmeni išilginei stiebo ašiai – pjūvio įžambumas turi tilpti užlaidos ribose.

Be to, medienos ypatumai ir ydos privalo neviršyti leistinų normų. 

Pjautinieji rąstai dėl įvairių medienos ypatumų ir ydų gali būti  A, B, C ar D kokybės klasės.

Naujuosius pjautinųjų rąstų kokybės klasifikavimo standartus sukūrė Europos standartų technikos komitetas TK 175 „Apvalioji ir pjautinė mediena“.

Nuo 2002 metų šie Europos standartai, papildyti nacionaliniais priedais, naudojami Lietuvos miškininkystės ir medienos apdirbimo pramonėje. Rąsto medienos kokybės klasė naudojantis šiais standartais nustatoma tokiu būdu:

atidžiai apžiūrėjus rąstą, surandamos visos matomos medienos ydos;

gauti matavimo rezultatai lyginami su medienos kokybės klasifikavimo standarte pateiktomis leistinomis ydų normomis;

rąsto kokybės klasė nustatoma pagal ydą, kuri labiausiai blogina medienos kokybę. Vadinasi, kad teisingai nustatytume apvaliosios medienos gaminių kokybės klasę, reikia gerai pažinti medienos ypatumus ir ydas bei mokėti juos įvertinti ir išmatuoti. Apvaliosios medienos gaminių kokybės klasė nustatoma vadovaujantis standartuose nurodytomis medienos ypatumų ir ydų normomis.

Apvaliosios padarinės medienos kokybės klasifikavimo standartai dėl besikeičiančio šalių ekonomikos lygio, medienos apdirbimo technologijų tobulėjimo, tarptautinės prekybos medienos produktais pokyčių ar kitų priežasčių ilgainiui keičiami. Šiuo metu Lietuvoje klasifikuojant medienos gaminius klasėmis Europos standartai naudojami tik pjautiniesiems rąstams (pušis, eglė, maumedis, ąžuolas, uosis).

Medienos pirminis apdirbimas. (2016 m. Balandžio 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/medienos-pirminis-apdirbimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 02:03