Medienos pjovimo staklių, pjūklo kėlimo pavaros projektavimas


Elektronikos kursinis darbas. Įvadas. Analitinė dalis. Projektinė dalis. Projektinių sprendimų pagrindimas. Funkcinė schema. Pagrindinių pavaraos sistemos elementų skaičiavimas ir parinkimas. Dažninės pjūklo kėlimo pavaros principinė elektrinė schema. Išvados ir pasiūlymai. Literatūros sąrašas.


Automatinio valdymo sistemų reikšmė mūsų šiuolaikinei visuomenai yra labai didelė. Automatinis valdymas – tai toks procesas, kai visos pagrindinės sistemos darbo ir valdymo operacijos (t.y. visų sistemos elementų funkcijos) yra atliekamos automatiškai, žmogui (operatoriui) tiesiogiai nedalyvaujant. Šiuo metu visame pasaulyje sparčiai automatizuojami technologiniai procesai ir įrenginiai. Automatizacijos pagrindas - elektroninės skaičiavimo mašinos, ventilinės elektros pavaros ir daugelis kitų automatikos įrenginių. Mūsų pramonėje plėtojamos staklių skaitmeninio programinio valdymo, lankščiosios gamybos sistemos, kūriamos technologinių procesų automatizuotos valdymo sistemos. Pažangios pramonės šalyse elektros pavaros suvartoja 2/3 visos pagamintos elektros energijos. Jos yra technologinių įrenginių ir procesų automatizavimo pagrindas.

Šiame kursiniame projekte mano projektuojama pavara, yra pjūklo kėlimo pavara. Pagal jėgos šaltinį kėlimo mechanizmai gali būti rankiniai, arba mašininiai. Mano projektuojama pavara yra mašininė, valdoma asinchroninio trifazio variklio. Kėlikliai yra įrenginiai naudojami pakelti įrenginį į nedidelį aukštį (0,8 – 1m.).

Elektros pavaros greitis valdomas keičiant asinchroninio variklio maitinimo įtampos dažnį. Dažnio keitiklis parenkas pagal pavaros valdymo variklio galingumą, maitinimo įtampą, maitinimo fazių skaičių. Variklis pasirinktas trifazis, dėl naudojamos mažesnės elektros srovės, bei atsižvelgiant į tai, jog, tiek variklis, tiek dažnio keitiklis skirtas trifaziam tinklui yra pigesni.

Parenkant dažnio keitiklį atkreipiamas dėmesys į jo valdymo būdus: valdymas analoginiu signalu, skaitmeniniu kodu, ar diskrečiais signalais, pagal iš anksto užprogramuotus dydžius.

panaudojant programuojamą logiką, mikroprocesorinis valdymas. Pirmuoju atveju projektuojama sistema sudaroma iš atskirų loginių elementų, trigerių, skaitiklių ir panašiai. Schemos atliekamą funkciją apsprendžia panaudotos mikroschemos ir jų išvadų sujungimo schema. Šiuo būdu sukurtas įtaisas yra specializuotas - norint pritaikyti schemą kitai funkcijai atlikti, tenka keisti įtaiso struktūrą, tokie įtaisai vadinami standžios logikos įtaisais. Tokiu principu sudarytos sistemos yra paprastos, greitaeigiškos, tačiau atlieka tiktai vieną funkciją ir yra labai sunkiai modernizuojamos. Įtaisai nebrangūs, paprasti, lengva ir pigu remontuoti - reikia rasti sugedusį elementą ir jį pakeisti.

Mikroprocesorinis valdymas. Naudojami universalūs operaciniai blokai - procesoriai, kurie nuosekliai, pagal vartotojo sudarytą programą, atlieka operacijas. Sistema sudaroma iš kelių didžiųjų integrinių grandynų (DIG). Šios schemos yra universalios, o jų atliekamą funkciją apsprendžia programa, patalpinama sistemos atmintyje. Keičiant programą, galima keisti sistemos atliekamą funkciją. Šiuo principu sudarytos sistemos yra gana sudėtingos, tačiau jas galima perprogramuoti bet kokiai funkcijai atlikti. Masiškai gaminant DIS jos atpinga. Tokios universalios DIS, veikiančios pagal atmintyje esančią programą, pavyzdys yra mikroprocesorius. Mikroprocesorius valdo informacijos mainus tarp sistemos modulių, atlieka matematines operacijas. Dažniausiai mikroprocesorius sudaromas iš vienos arba kelių DIS. Natūralu, kad taikomas ir mišrusis - aparatinis - programinis būdas. Tas pačias funkcijas galima atlikti aparatiniu ir programiniu būdu. Pagrindinis programinio valdymo būdo trūkumas - mažas, palyginti su standžios logikos įtaisais, veikimo greitis (jeigu naudojama tokio pačio greitaeigiškumo elementinė bazė). Ši savybė sietina su nuoseklia atskirų operacijų atlikimo forma programuojamos (lanksčios ) logikos įtaisuose. Viena iš priemonių veikimo greičiui padidinti - operacijas vykdyti ne nuosekliai, o lygiagrečiai. Tokie įtaisai praktiškai neremontuojami, nes remontas brangus: reikia specialios testinės įrangos (arba priedėlis prie kompiuterio+ programinis aprūpinimas), aukštos kvalifikacijos. Remonto savikaina didelė, kartais didesnė už pačio įtaiso. Dažniausiai keičiami sugedę blokai. Jegu būtina remontuoti, geriausiai siųsti į gamyklą.

  • Elektronika Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 20 puslapių (2871 žodis)
  • Universitetas
  • Elektronikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 587 KB
  • Medienos pjovimo staklių, pjūklo kėlimo pavaros projektavimas
    10 - 9 balsai (-ų)
Medienos pjovimo staklių, pjūklo kėlimo pavaros projektavimas. (2015 m. Gegužės 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/medienos-pjovimo-stakliu-pjuklo-kelimo-pavaros-projektavimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 16:19