Medus


Maisto technologijos referatas.

Tyrimo tikslas. Uždaviniai. Įvadas. Medus. Medaus sudėtis. Medus ir sveikata. Žaizdų gijimas. Medus ir cukraligė. Gydomoji kosmetika. Medaus produktai. Žiedadulkės. Bičių duona. Bičių pienelis. Bičių pikis. Bičių nuodai. Bičių vaškas. Išvados. Šaltiniai. Priedai. Apklausa.


Jau ankstyvaisiais laikais žmogus žinojo, kodėl verta nekreipti dėmesio į bitės gėlimo sukeliamus nemalonumus ir kodėl verta lįsti į uolų plyšius bei kabarotis į medžius pas laukines bites – dėl ypač vertinamų korių su medumi.

Per visa žmonijos istoriją medus bei vaškas buvo didžiai garbinami produktai. 1978-1979 metais atrastame kunigaikščių kape Hochdorfe prie Štutgarto, kurio amžius yra 500 metų priš Kristų, be įvairiausių daigtų, kurie būdavo laidojami su mirusiuosju, buvo rasta ir medaus. Tai tirkas įrodymas, kad šis bičių produktas buvo nuo seno ypač vertinamas.

Medus – tai saldi medžiaga, bičių gaminama iš žieduose esančio nektaro. Surinktą nektarą perdirba bitės, praturtindamos savo organizmo medžiagomis, vėliau jis sunešamas į korius, kur visiškai subręsta. Nektaras į bičių medaus skilvelį patenka susimaišęs su seilėmis. Nektare esanti sacharozė, veikiama fermentų, skyla į gliukozę ir fruktozę. [2]

Medų bitės gali gaminti iš nektaro ir lipčiaus. Labiausiai žinomas žiedų nektaro medus yra rapsų, viržių, kiaulpienių, akacijų. Lipčiaus bitės daugiausia parsineša nuo miškingose vietose augančių augalų, kuriuose gyveną tų augalų siurbantys ir iš jų lipčių gaminantys mažyčiai gyviai. Svarbiausi jų – lapiniai ir žieviniai amarai.[1]

Parduotuvėse perkamas maistinis cukrus yra ne kas kita, o tik sacharozė (cukranendrių cukrus, runkelių cukrus). Medus yra įvairių suskaidytų cukraus formų darinys, praturtintas specifiniais ir vertingais bičių išskiriamais priedais. Pirmiausia jame yra rūgščių: aminorūgščių, citrinų, obuolių, skruzdžių ir gintaro. Medaus pelenuose randama tokių mineralų: kalio, natrio, kalcio, magnio, chloridų, sulfatų, fosfatų ir kitokių. Į sudėtį įeina ir gretutiniai komponentai, ypač skonio ir kvapiosios medžiagos: tam tikri inhibitoriai (veiksmingos antibakterinės substancijos), vitaminai, hormonai ir ypač enzimai (fermentai). Nektaro medus ir lipčiaus medus skiriasi ne tik spalva, skoniu ir žiedadulkių kiekių. Lipčiaus meduje yra gerokai daugiau aminorūgščių, negu nektaro meduje. Nustatyta, kad 100g žiedų medaus yra 27,72 mg aminorūgščių, miško medaus – 34,96 mg. Miško meduje yra mažiau natrio ir kalcio, žiedų meduje kalio daugiau.

Medus. (2016 m. Vasario 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/medus.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 12:32