Medžiagotyra konspektas


Skystieji dielektrikai. Minkstamagnetes medziagos. Dujiniai dielektrikai. Metalines laidziosios medziagos. Kaip skirstomos metalines laidziosios medziagos. Medziagotyros konspektas. Drėgmės įtaka dielektrikų savybėms. Didelio laidumo medziagos. Svarbiausios medziagu elektrines charakteristikos. Dielektrikų elektrinės charakteristikos.

Medžiagų mokslo konspektas. Bendrosios žinios apie medžiagas. Medžiagos ir lauko struktūra. Planetinė atomo ir medžiagos sandara. Nepolinės ir polinės medžiagos. Medžiagų skirstymas zoninės teorijos požiūriu. Medžiagų elektrinis laidumas. Medžiagų poliarizacija. Medžiagų jonizacija. Svarbiausios elektrotechninių medžiagų charakteristikos. Svarbiausios elektrotechninių medžiagų charakteristikos. Mechaninės charakteristikos. Elektrinės charakteristikos. Dielektrikų poliarizacija. Galios nuostoliai dielektrike. Elektrinis atsparumas. Šiluminės charakteristikos. Fizinės ir cheminės charakteristikos. Drėgmės įtaka dielektrikų savybėms. Cheminės izoliacinių medžiagų savybės. Klampumas. Medžiagų atsparumas didelės energijos spinduliuotei. Laidžiosios medžiagos. Bendrosios žinios. Didelio laidumo medžiagos. Varis. Vario lydiniai. Aliuminis. Geležis ir plienas. Dielektrinės medžiagos. Dujiniai dielektrikai. Skystieji dielektrikai, jų klasifikacija ir naudojimas elektrotechnikoje. Naftos izoliacinės alyvos. Sintetiniai izoliaciniai skysčiai. Organinės izoliacinės medžiagos. Bendrosios žinios apie polimerus. Neorganinės izoliacinės medžiagos. Magnetinės medžiagos. Reiškiniai, kuriuos medžiagose sukelia magnetinis laukas. Svarbiausios magnetinių medžiagų charakteristikos. Magnetinių medžiagų klasifikacija. Metalinės minkštamagnetės medžiagos. Metalinės kietamagnetės medžiagos. Feritai. Puslaidininkinės medžiagos. Svarbiausios puslaidininkių savybės. Svarbiausi puslaidininkiniai gaminiai. Svarbiausios puslaidininkinės medžiagos. Literatūra.


Gaminant elektros mašinas, aparatus ir kitus elektros įrenginius, vartojamos įvairios elektrotechninės medžiagos. Naujos technikos įrenginiams kurti ir gaminti reikalingos modernios medžiagos.

Tik racionaliai parinkus tam tikras medžiagas, galima sudaryti modernius geresnėmis specifinėmis savybėmis, charakteristikomis pasižyminčius ir patikimesnius elektros įrenginius.

Elektrotechnikos ir elektronikos pramonėje naudojama daug įvairių medžiagų, taigi visas jas išstudijuoti būtų neįmanoma. Be to, visų gaminamų medžiagų parametrai būna trupai aprašyti ir patekti žinynuose bei kitoje techninėje ir technologinėje dokumentacijoje, todėl specialistas turi sugebėti ja tinkamai naudotis. Todėl svarbiausia yra žinoti, kokie procesai vyksta medžiagose, veikiamose išorinių veiksnių (elektrinio ir magnetinio laukų, šilumos, didelės energijos spinduliuotės, šviesos, drėgmės, mechaninės jėgos ir kt. ). Elektrotechninių medžiagų naudojimą praktikoje ir jų skirstymą lemia šie jose vykstantys procesai. Labai svarbu išstudijuoti medžiagų parametrus ir charakteristikas, kitaip bus neįmanoma naudotis žinynais ir technine literatūra. Todėl, studijuojant elektrotechnines medžiagas, daug dėmesio reikėtų skirti trims pagrindiniams klausimams: 1) procesams, vykstantiems medžiagose, veikiamose išorinių veiksnių; 2) pagrindiniams parametrams ir jų funkcinėms priklausomybėms nuo išorinių veiksnių; 3) medžiagų skirstymui į grupes pagal išorinių veiksnių jose sukeltus procesus ir šių grupių bendrųjų savybių apibendrinimui. Tada bus fizikos požiūriu, materija pasireiškia keturiomis formomis: medžiaga, lauku, erdve irerdvė ir laikas, kaip materijos pasireiškimo formos, mažiausiai tyrinėtos, todėl šiuo metu yra rimtų tyrimų objektai. Juos tyrinėja astrofizikai, kosmologai, fizikai, filosofai ir net fantastai. Lauką, kaip materijos pasireiškimo formą, patiriame netiesiogiai savo jutimo organais, o kaip jėgas, kuriomis materialūs kūnai veikia vienas kitą per atstumą. Pagal šių jėgų išraišką lauką galima sugravitacinis laukas pasireiškia tada, kai nors vienas sąveikaujančių kūnų turi didesnę masę. Pavyzdžiui, gravitacinis laukas veikia kad ir nedidelės masės kūną, ir tai pasireiškia žemės traukos jėga. Gravitacinis laukas veikia dideliais atstumais, tai tolimasis veikimo laukas.

Fizikoje nustatyta, kad jei materialus kūnas (nesvarbu kokio jis dydžio – ar tai elementarioji dalelė, ar tai masyvus kūnas) turi elektros krūvį ir yra statiškas (nejuda), tai jis skleidžia elektrinį lauką visomis kryptimis.

Medžiagotyra konspektas. (2011 m. Birželio 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/medziagotyra-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 09:08