Medžiagotyra referatas


Medžiagų mokslo referatas. Įvadas. Kas per procesas medžiagų poliarizacija? Paaiškinkite. Aprašykite kietojo dielektriko pramušimo įtampos priklausomybę nuo temperatūros, dažnio ir prijungtos įtampos laiko. Aprašykite žėručio ypatybes ir panaudojimo sritis elektroizoliacinėje technikoje. Aprašykite kriolaidininkų savybes ir jų panaudojimą energetikoje. Išvardinkite puslaidininkių cheminius junginius ir medžiagas gaunamas iš jų. Kokius reiškinius sukelia medžiagose magnetinis laukas. Išvados. Literatūra.


Kietųjų dielektrikų pramušimas. Priklausomai nuo kietųjų dielektrikų sudėties ir struktūros skiriami keturi jų pramušimo atvejai.

1 . Vienalyčių makroskopinių dielektrikų pramušimas. Toks pramušimas galimas, kai medžiagos yra vienalytės struktūros ir neturi jokių priemaišų. Kad medžiaga, būdama elektriniame lauke, nešiltų, jos elektrinis laidumas ir dielektriniai nuostoliai turi būti labai maži. Medžiaga pramušama

dėl to, kad joje esantys laisvieji elektronai įgauna energijos iš elektrinio lauko ir sukeliama smūginė jonizacija. Tokių medžiagų elektrinis atsparumas gana didelis ir siekia šimtus megavoltų metrui. Pramušimo trukmė

−10

−7

10

−8

s.

Tokių medžiagų elektrinis atsparumas labai priklauso nuo elektrinio lauko vienalytiškumo.

2. Nevienalyčių dielektrikų elektrinis pramušimas. Nevienalyčiai dielektrikai paprastai turi dujinių priemaišų. Tokių dielektrikų pramušimas yra greitas procesas ir beveik nepriklauso nuo elektrinio lauko nevienalytiškumo.

3. Kietųj ų dielektrikų šiluminis pramušimas. Būdingas dielektrikams, pasižymintiems dideliu elektriniu laidumu ir dielektriniais nuostoliais. Šiuo atveju šiluma virstanti energij a dielektrike didesnė už tą šiluminę energiją, kurią dielektrikas gali išspinduliuoti aplinkai. Šiluminė pusiausvyra pažeidžiama, dielektrikas šyla, krūvininkų skaičius jame didėja, sukeliamas lavininis procesas ir dielektrikas pramušamas . Šiluminio pramušimo įtampa priklauso nuo daugelio veiksnių : elektrinio lauko dažnio, dielektriko aušinimo sąlygų, aplinkos temperatūros, dielektriko gebos šilumą atiduoti aplinkai. Šiluminio pramušimo mechanizrmą galima paaiškinti procesais, vykstančiais nepolinėje medžiagoje, kurioje susidaro tik elektrinio laidumo energijos

nuostoliai. Šiluma, virstantys energijos nuostoliai, išreiškiami:

Tai kvadratinė funkcija jtampos atžvilgiu. Jos grafikasparabolė. Dielektriniai nuostoliai, kylant temperatūrai , didėja pagal eksponentės dėsnį.

Pramušimo įtampa priklauso nuo medžiagos šilumos atidavimo aplinkai, nuo medžiagos paviršiaus ploto, nuo energijos nuostolių medžiagoje ir nuo elektrinio lauko dažnio. Kad dielektrikas nebūtų pramuštas, šilumos atidavimo aplinkai tiesė ir energijos nuostolių

kreivė turi turėti ne mažiau kaip du bendruosius taškus. Dielektrikas išliks nepramuštas iki temperatūros t3 . Jei jos liečiasi tik viename taške, tai dielektriko darbas nestabilus ir įtampai bent kiek padidėjus, jo temperatūra gali tapti didesnė kaip leistinoji. Organiniai dielektrikai šiluminiam pramušimui yra ne tokie atsparūs, kaip neorganiniai, nes jie mažiau laidūs šilumai ir blogiau ją atiduoda aplinkai.

Žėručio sudėtyje gali būti geležies, natrio, kalcio ir kt. Elektrinės ir mechaninės muskovito savybės yra geresnės kaip flogopito. Žėrutis yra anizotropinė medžiaga.

Žėrutis priklauso C šiluminio atsparumo klasei. Jo lydymosi temperatūra 1145-1400 °C. Tačiau muskovitui įkaitus iki 200-600 °C, o flogopitui iki 800-900 °C, pradeda išsiskirti vanduo ir žėrutis išsipučia, jo mechaninės ir elektrinės savybės blogėja.

Pągrindinės savybės – mažas elektrinis laidumas įr didelis šilumos laidumas. Jis naudojamas tokiuose mazguose, kur reikia geros elektrinės izoliacijos ir didelio laidumo šilumai.

Medžiagotyra referatas. (2015 m. Gruodžio 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/medziagotyra-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 21:30