Medžiagotyros 1 kontrolinio klausimai ir atsakymai VGTU


Medžiagų mokslo konspektas. Medžiagotyros 1 kontrolinio klausimai ir atsakymai VGTU.


Medžiagotyra yra fundamentinis taikomojo pobūdžio mokslas, kuris apima visą žinių sistemą apie statybines medžiagas ir gaminius. Sprendžiant mokslines bei gamybines problemas visada stengiamasi pagaminti geresnės kokybės ir su mažesnėmis gamybos sąnaudomis statybines medžiagas, kurios pasižymėtų geromis savybėmis, ilgai tarnautų pastatuose bei statiniuose.

Vykstantys reiškiniai gamtoje tiriami įvairiais būdais:

1. Seniausiai naudojamas tyrimo būdas yra natūraliai vykstančių reiškinių stebėjimas.

2. Kitas tyrimo būdas yra eksperimentas, t.y., tam tikro gamtos reiškinio gavimas ar atkartojimas laboratorijoje.

Remiantis tam tikroje srityje stebėjimų ir eksperimentų srityje sukauptais faktais, patvirtintais reiškiniais, neabejotinais dėsningumais, daromos juos jungiančios prielaidos, kuriamos dėsnio ar teorijos hipotezės.

Teorja reiškia principinį požiūrį į nagrinėjamus reiškinius. Remdamasi viena ar keliais bendraisiais principais, ji paaiškina šiuos reiškinius.

Pirmasis etapas apima ilgiausią periodą. Vyksta statybinių medžiagų kūrimąsis ir vystymąsis (iki XIX a.). Statybinės medžiagos neskirstomos į atskiras rūšis. Stebimas bendras ryšys tarp medžiagų kokybės ir jų sudėties, nors tikslių mokslinių cheminių žinių apie sudėtį ir savybės neturima.

Antrasis etapas (XIX a. antra pusė – XX a. pirma pusė). Svarbiausiu šio etapo rodikliu yra įvairių statybinių medžiagų ir gaminių masinė gamyba. Atliekami konkrečių gaminamų medžiagų sudėties ir savybių tyrimai, ieškoma geriausių rūšių žaliavų ir jų technologinio perdirbimo būdų, naudojami statybinių medžiagų savybių įvertinimo metodai. Atsiranda fundamentinis mokslas apie medžiagas.

Trečiasis etapas (XX a. antra pusė iki dabar). Statybinių medžiagų gamybos išplėtimas ir atitinkamų specializuotų mokslų gilinimas, naujų žinių apie statybines medžiagas integracija. Atsiranda kompleksinės medžiagos, pvz., polimercemenčiai, šlako keramika ir daugelis kitų.

Paprastieji skysčiai – skysčiai, kurių struktūra yra artima amorfinių kūnų struktūrai, t.y. jiems būdinga artimoji tvarka.

Kvantiniai skysčiai – skyčiai, kurių savybes lemia kvantiniai efektai. Pagal klasikinę fiziką absoliučiojo nulio temperatūroje visos medžiagos turėtų būti kietosios būsenos. Pagal kvantinę mechaniką skystį ir kietąjį kūną sudarančios dalelės virpa net absoliučiojo nulio temperatūroje.

Realus kristalas. Kristalinė gardelė yra tobula tik tam tikru laipsniuir priklauso nuo defektų kiekio. Pagrindiniai defektai: tuščia vieta kristalinės gardelės mazge arba papildoma dalelė tarp mazgų. Augant temperatūrai kristalo elementariųjų dalelių judėjimo intensyvas didėja, kol prie lydymosi temperatūros krisatalinė gardelė suyra.

Realūs kristalai, pasižymintys labiausiai pasiekiamu kristalinės gardelės tobulumo laipsniu, vadinami monokristalais.

Kiekvienas atomas susideda iš branduolio, sudaryto iš protonų ir neutronų, ir aplink jį skriejančių elektronų. Elektronai ir protonai yra elektriškai įkrautos dalelės, kurių krūvis 1,6 (10-19. Elektronai neigiamos, protonai teigiamos, o neutronai neutralios dalelės.

Kiekvienas cheminis elementas yra charakterizuojamas protono kiekiu ar atomo numeriu (Z). Elektriškai neutralus, t.y. nesužadintas, atomo numeris yra lygus elektronų kiekiui.

Trys galimi metalų atomų išsidėstymo pavyzdžiai: centruoto paviršiaus kube, centruoto tūrio kube, heksagoninė.

Keraminės medžiagos susideda mažiausiai iš dviejų ar daugiau elementų,o jų kristalinė struktūra žymiai sudėtingesnė negu metalų. Šiose medžiagose ryšys kinta nuo joninio iki kovalentinio, daugelyje keraminių medžiagų yra abu šie ryšiai ir elektroneigiamumas priklauso nuo atomų.

Etilenas kambario temperatūroje yra dujos. Jis yra paverčiamas polietilenu (vienu iš polimerų). Ši reakcija prasideda suaktyvinus etileno monomero reakciją katalizatoriumi.

2. Degtos statybinės medžiagos. Šios medžiagos ir gaminiai gaunami degant žaliavas aukštoje temperatūroje.

3. Autoklavinės statybinės medžiagos. Šios medžiagos ir gaminiai gaunami kaitinant autoklavuose (labai aušktos temperatūros krosnyse).

2. Hidraulines. Tai tokios, kurios pradėjusios kietėti ore, toliau gali kietėti ir vandenyje.

Orinės kalkės gaminamos iš klinties, kreidos, dolomitinės klinties (MgCO3(20%) ir dolomitų (MgCO3(45%). Pagal išorinį vaizdą orinės kalkės skirstomos į:

1. Žematemperatūrines (110-170(C) (joms priklauso (-pushidratinis gipsas (( - CaSO4 ( 0,5 H2O), (-pushidratinis gipsas (( - CaSO4 ( 0,5 H2O)). ( - CaSO4 ( 0,5 H2O vadinamas statybiniu gipsu.

  • Medžiagų mokslas Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 9 puslapiai (3812 žodžių)
  • Universitetas
  • Medžiagų mokslo konspektai
  • Microsoft Word 33 KB
  • Medžiagotyros 1 kontrolinio klausimai ir atsakymai VGTU
    10 - 6 balsai (-ų)
Medžiagotyros 1 kontrolinio klausimai ir atsakymai VGTU. (2015 m. Lapkričio 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/medziagotyros-1-kontrolinio-klausimai-ir-atsakymai-vgtu.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 04:10